► Žemaūgiai vaismedžiai

Didelių ;ir mažų vaismedžių šalininkų yra visuose kraštuose. Paprastai jie turi daug argumentų, ginant savo pozicijas. Nežiūrint to, žemaūgiai vaismedžiai sulaukia vis daugiau šalininkų.
Daug ką nulemia ir vietos užėmimas. Pavyzdžiui, aukštaūgės obels šakos prasideda dviejų metrų aukštyje, o jos vainiko skersmuo 10-12 m. Kriaušės dydis irgi panašus. Tokie medžiai užstoja saulę ir sau, ir kaimynui.

Dabar soduose prie namų vis populiaresni tampa krūmo formos arba kamieniniai medžiai. Jų vainikas nedidelis, o kamieno aukštis – 40-60 cm. Reiškia, kad vietoje vieno aukštaūgio medžio galima pasodinti dešimt žemaūgių, dešimt skirtingų rūšių ir veislių vaismedžių, kurie derės skirtingu laiku. Tokia obelis, įskiepyta į silpnai augantį poskiepį, pradeda derėti antraisiais augimo metais. Kriaušės paprastai skiepijamos j svarainį ir pradeda derėti dviem metais vėliau nei obelys. Medeliai neužauga didesni ir platesni nei 2,5 m Taisyklingai genint kamienines obelis tarp kamienų pakanka 1,5 m atstumo, o antraisiais augimo metais," pradėjus derėti, jos subrandina 30-40 kg vaisių.
Iš kaulavaisinių augalų auginamos žemaūgės vyšnios. Taisyklingai genint, vyšnia užauga kaip didelis krūmas. Patogią,- vaisių skynimui nereikia kopėčių.

Jau eilę metų specialistai stengiasi išauginti krūmo formes’ graikinį riešutmedį. Nemažai dirbama, išvedant žemaūges slyvas, persikus, abrikosus.

Šaltinis: Žemaūgiai vaismedžiai