Apgraužtų vaismedžių gydymas pavasarį

Ne vienam sodininkui pavasarį ištįsta veidai, pamačius, kiškių ar pelių, nugraužtą vaismedžių žievę. Jei žaizdelės nedidelės, jas aštriu peiliu nulyginame ir patepame sodo tepalu. Reikia tepti pažeistą medieną, o ne žievę. Tokios žaižaos gerai užgis, jeigu jas aprišime tamsia polietileno ar kitokia plėvele, popieriumi ir kt. Po plėvele greitai susidaro kaliusas. Taip aprišus galima užgydyti net dideles – pusės metro ilgio ir pusės kamieno apimties padarytą žaizdą.

O ką daryti, jeigu kiškiai ar pelės apgraužė kamieną "diržu", kitaip sakant, nugraužta žievė supa kamieną juosta.

Garsus agronomas ir pomologas Ipolitas Štaras (1905-1966 m.) siūlė neskubėti tokį vaismedį rauti, o pamėginti vienintelę priemonę: priskiepytų ūglių pagalba sujungti viršuje esančią žievę su žaizdos apačioje esančia sveika žievės dalimi, kitaip sakant, per be žievės esančią liemens dalį padaryti priskiepytų ūglių tiltelį. Ūgliai turi būti pakankamo ilgio, nes jie priskiepijami kiek išgaubti, kad jiems netrukdytų liemens lankstymasis. Ūgliai dedami vienas nuo kito per 5 cm. Abu ūglių galai nupjaunami įžambiai 5 cm žaizdos pjūvio ilgumu ir atitinkamais galais žaizdos viršuje ir apačioje užkišami, įpjovus ir pakėlus žievę. Kad priskiepyti ūgliai savo vietose tvirčiau laikytųsi, patariama juos pritcajti mažytėmis vinutėmis. Uždėjus visą tiltelį, žaizdos uitepamos sodo tepalu ir aprišamos popieriumi.

Prigiję ūgliai atstato ryšj tarp šaknų ir lapų. Bestorėdami tarp savęs susijungia ir apdengia visą žaizdą. Kol žaizda visai neapsidengia, kiekvienais metais neužaugusius tarpus reikia pakartotinai tepti konservuojančiu tepalu (galima ir aliejiniais dažais), kad mediena nepradėtų pūti ir neįsimestų ligos.

Taip galima gydyti ir kitus didelius žievės ar medienos sužalojimus. Ipolito Štaro teigimu, teisingai atlikus visus darbus ir medelių priežiūrą, galima gauti šimtaprocentinį rezultatą.
Nemažai rūpesčių sodininkams kelia vėžio žaizdos. Jas negalima užleisti, būtina tuojau gydyti. Ant mažesnių šakų esančios vėžio žaizdos šalinamos su šakomis. Ant storų šakų ir liemens esančios žaizdos gydomos jas išpįaustant iki visai sveikų audinių. Padarytų žaizdų mediena konservuojama bet kuriuo tepalu.

Vėžio ir kitų didelių žaizdų gijimas labai priklauso nuo vaismedžių sveikatingumo ir augimo stiprumo. Gydomus vaismedžius reikia patręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis.
Visas pjūklo padarytas žaizdas, tiek dideles tiek mažas, reikia nulyginti aštriu peiliu ir ištepti tepalu.

Galima naudoti ne tik sodo tepalą, bet ir aliejinius dažus. Užteptose žaizdose vystosi kaliusai ir žievės audiniai. Pavasarį nė viena vaismedžio žaizdelė neturi būti palikta be priežiūros.

Šaltinis: Apgraužtų vaismedžių gydymas pavasarį

Žymės: