Alavijas. Medėjantysis alavijas [Sveikata]

Medėjantysis alavijas (Aloė arborescons MM)

Savaime auga Pietų Afrikoje. Lietuvoje introdukuotas kambarinis augalas. Lapai pražangimai apkabinantys stiebą, stori, sultingi, jų kraštai apaugę pjūkliškais danteliais. Žydi labai retai oranžiniais, raudonais nedideliais žiedais. Gerai auga šviesiame, vėsiame kambaryje – tinkamiausia temperatūra žiemą yra apie 5″C. Vasarą laistomas gausiai, žiemą – saikingai. Dažniausiai dauginama ūgliais ir atžalomis.

Vaistinė žaliava – žali, sveiki lapai. Gydymui vartojama sabūras, šviežios sultys ir preparatai – biogeniniai stimuliatoriai (biostimuliatoriai).
Sabūras – išdžiovintos iki kietumo gleivingos lapų sultys, kurios gaunamos presuojant lapus. Paruoštas sabūras- juodai rudi, trapūs, įvairaus dydžio gabalai. Iš sabūro gaminami sausi ekstraktai. Ekstrakto mažos dozės gerina apetitą, virškinimą, didelės – laisvina vidurius.

Iš alavijo lapų spaudžiamos sultys ir konservuojamos 20% spirite. Sultys karčios, aštraus kvapo. Kaip išoriniu vaistu jomis gydomos ūmios uždegiminės žaizdos, egzemos, abscesai, o jų geriama sergant hipoacidiniu gastritu, kolitu, lėtiniu vidurių užkietėjimu. Sultys pasižymi baktericidinėmis savybėmis, žudo įvairius mikroorganizmus (stafilokokus, streptokokus) arba sustabdo jų veiklą.
Alavijo preparatai biostimuliatoriai gerina sergančiojo apsaugines reakcijas, audinių regeneraciją.

Šaltinis: Alavijas. Medėjantysis alavijas [Sveikata]