Daktaras Hausas

Jei žiūrite filmus ir serialus apie mediciną, tokius kaip„Daktaras Hausas", „Ligoninės priimamasis" ar „Grey anatomija", gali būti, jog sau kenkiate – tai parodė amerikiečių mokslininkų tyrimas. Nors šie populiarūs serialai, dažnai pasakojantys apie keistas ir retas ligas, šviečia žiūrovus sveikatos klausimais, jie taip pat priverčia daugiau baimintis dėl savo pačių savijautos.

Tyrimas, kurį atliko Rod Ailando universiteto mokslininkai, parodė, jog žmonės, kurie nuolat žiūrėjo šiuos serialus, daugiau galvojo apie tai, jog jie taip pat gali tapti įvairių, dažnai neįprastų, ligų aukomis. Jie buvo įsitikinę, jog šios ligos būtų sunkios. Tyrimo autorė profesorė Yinjiao Ye sakė, jog žiūrėdami daug televizijos, žmonės gali neleisti sau tenkintis gyvenimu. Naujieji tyrimai papildė ankstesniuosius, kurie bylojo apie tai, jog televizijos žiūrėjimas prisideda prie nelaimingos žmogaus būsenos, nes paverčia juos didesniais materialistais ir priverčia pervertinti kitų žmonių turtą lyginant jį su savuoju.

Tyrimuose, kuriuos publikavo žurnalas„Masinė komunikacija ir visuomenė", buvo apklausti 274 Alabamos universiteto Komunikacijų koledžo studentai. Jų teirautasi apie televizijos žiūrėjimą bei pasitenkinimą gyvenimu. Studentai nebuvo informuoti apie tyrimų tikslą. Jų amžius vyravo tarp 18 ir 31 m. – tai jaunimo grupė, siejama su gera sveikata ir gyvybingumu. Tačiau profesorė Ye tiki, jog tyrimai turi platesnę reikšmę:„Mūsų apklausti studentai parodė nepasitenkinimą; turiu įtarimų, jog apklausę įvairesnę gyventojų grupę, būtume aptikę dar didesnį nepasitenkinimo lygį."

„Žmogus pergyvena 3 savo gyvenimo periodus: jaunystę, brandos amžių ir senatvę. Ir visuose juose žmogaus požiūris kinta. Jauniems imponuoja tai, kas neįprasta. Bismarkas yra pasakęs: kas jaunystėje buvo revoliucionierius, senatvėje bus reakcionierius. Tai parodo, jog mūsų požiūris į įvairius reiškinius, objektus daugeliu atvejų keičiasi. Aš manau, kad žmogus skirtinguose gyvenimo etapuose ieško skirtingo gydytojo. Su amžiumi paciento požiūris į juos taip pat keičiasi. Jaunystėje ieškome energingo, aktyvaus, įdomaus, ypatingo ir neįprasto gydytojo.

Vidutinio amžiaus pacientai ieško gero gydytojo ir, matyt, kokiu agresyviomis savybėmis pasižyminčiu nelabai pasitiki, – teigė Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas prof. Vytautas Basys. – Bet tai priklauso nuo žmogaus, jo charakterio. Senatvėje visi ieško paprasto ir gero mediko. Daktaras Hausas, manau, seniems pacientams neimponuoja. Jei žiūrėtume iš tokio dialektinio žmogaus amžiaus taško, tai tektų pripažinti, kad netradiciniai gydytojai užima tam tikrą vietą medicinoje. Ir Lietuvoje jų turime. Tai garsūs psichoterapeutai. Pas juos lankosi daug žmonių, jie žino, kaip gydyti maistu, mityba, fiziniais pratimais ir 1.1. Tai nėra tradicinė medicina. Dalis gydytojų į pacientus, į mediciną žiūri tradiciškai. Būtent taip, kaip ir įprasta klasikinėje medicinoje.

Mano požiūriu, medicina yra be galo plati mokslo ir meno sritis. Joje savo vietą turi rasti ir įvairūs gydytojai. Kuo toliau, tuo atidžiau ir išsamiau, turbūt labiau iš mokslinių pozicijų analizuojame Rytų mediciną, o joje daug kas netradiciška. Iš tikrųjų daug žmonių neranda tokio gydytojo, kuris atitiktų klasikines mediko pozicijas. Tąsyk jie kreipiasi į neįprastus gydytojus, netradicinius medikus. Manau, kad visi turi turėti vietos savo veiklos srityje".„Gydytojų žinių" pastebėjimu, naujos technologijos sparčiai žengia į priekį, naujovės vilioja ir pačius medikus, jie jas bando, rizikuoja, kartais net neįvertindami rizikos.„Rizikos laipsnis – jau kitas dalykas.

Kai kalbame apie intervencinę mediciną, tai gydytojas, tiksliau visa komanda yra viską apmąsčiusi. Akušeriai, ginekologai, chirurgai, lazerių medicinos atstovai ir kiti intervencinės medicinos sričių specialistai aiškiai apskaičiuoja ir supranta, kokia pacientui galima nauda bei žala. Galų gale daugelyje vaistų aprašų parašyta, kad gydytojas prieš skirdamas pacientui vieną ar kitą medikamentą turi vertinti galimą vaisto naudą ar žalą. Rizika įvertinama visada, gal jos mažiau gydant psichosomatines ligas, bet už psichosomatinių problemų gali slėptis gan rimtos ligos, kurių galimybę gydytojui taip pat privalu vertinti. Kai žiūrime serialą apie daktarą Hausą, matome, kad jisai staiga padaro sprendimus, kurie iš normalių medicinos pozicijų atrodo negalimi.

Diagnozę nustato pasitikėdamas savo patirtimi ar kažkokiu matytu ir gydytu pacientu ir padaro lemtingą sprendimą priimdamas tolesnę gydymo taktiką. Be abejonės, tai tikra. Kas yra intuicija? Tai sukaupta patirtis. Daugelis patyrusių gydytojų iš tikrųjų sako: „Nustačiau diagnozę iš intuicijos!" Deja, intuicija gydytojui neatėjo iš šventosios dvasios. Natūralu, kai yra ilgi stebėjimai, ateina suvokimas net sudėtingiausių ligų atvejų. Reikia pripažinti, kiekvienas žmogus serga vis kitaip. Nustatinėdami diagnozę turime suvokti ligos nozologines galimybes varijuoti, keistis. Kai nagrinėjame atvejus, su kuriais esame susidūrę, kai vertiname mažus simptomus, subjektyvią paciento būklę – tai ir yra intuicija, kuri su laiku ateina ir padeda mums spręsti gydymo problemas. Manyčiau, kad 99 proc. gydytojų nerizikuoja, bet remiasi savo patirtimi ir objektyviais duomenimis", – įsitikinęs profesorius Vytautas Basys.

Kalbant apie žymųjį daktarą Hausą, gydytojas Gintaras Berenis iš Mažeikių iškart prisiminė ir E. sveikatos projektą. „E. sveikatos projektas Lietuvoje patyrė fiasko. Atsiverskite Nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos internetinį puslapį www. esp.sam.lt, kuris paskutinį kartą redaguotas 2008 m. rugpjūčio 18 d., ir suprasite, kad tas reikalas palaidotas. Išleista daug pinigų (lietuviškų ir europinių), sulaužyta daug iečių besiginčijant dėl E. sveikatos, tačiau po kelerių metų darbo rezultato nėra ir kažin ar bus, nes per pastaruosius keletą metų informacinės technologijos sparčiai pažengė į priekį, paseno ministerijos tam nupirkti kompiuteriai ir programinė įranga, pakito teisinė, ekonominė aplinka, sveikatos priežiūros sistemos dalyvių poreikiai ir lūkesčiai. Kokia dabartinė situacija? -klausia G. Berenis. – Visos gydymo įstaigos, dirbančios pagal sutartis su Ligonių kasomis, privalo turėti mažiausiai vieną kompiuterį dirbti su SVEIDRA, EPTS. Bet visa tai naudojama tik apskaitai, statistikai, atsiskaitymams su TLK ir nepalengvina eilinio gydytojo darbo, nes nesuteikia medicininės informacijos apie konkretų pacientą.Taip ir nepradėta kurti Lietuvos gyventojų medicininių duomenų bazė (neskaitant atskirų didesnių ligoninių mėginimų susikurti savo duomenų bazes). Kiekviena žinyba kažką kuria, negalvodama, kaip tą produktą suderinti su giminiškų sričių poreikiais. SVEIDRA jau gerokai pasenusi, reikėtų ją tobulinti, o galbūt ir keisti integruojant giminingų diagnozių ir procedūrų registrą, ligų registrus, padarant šią duomenų bazę prieinamą kiekvienam gydytojui.

SODRA sukūrė modernų (ir turbūt nepigų) produktą su Pentagono lygio kodais ir apsaugomis nedarbingumo pažymoms išrašinėti. Migracijos tarnyba turi savo duomenų bazę, Mokesčių inspekcija – savo, Darbo birža – savo, Akreditavimo tarnyba – savo. Higienos instituto sveikatos statistikos centras iš visų surenka duomenis ir kuria Lietuvos sveikatos statistiką. Nemažą dalį visų šių serverių užima tie patys pasikartojantys duomenys. Kodėl gi nesujungus šių duomenų bazių į vieną, kad iš karto galėtume žinoti paciento asmeninius duomenis, jo draustumą, sergamumo, nedarbingumo istoriją, kiek laiko jis buvo bedarbis, kur deklaravo savo gyvenamąją vietą, ar gyvena ir moka mokesčius Lietuvoje, ar tik grįžta savaitei iš užsienio už dyką pasigydyti? Pagrindu ar įėjimo į sistemą vartais galėtų tapti SODROS EPTS, kuriai kiekvienas gydytojas turi asmeninį identifikuojamąjį elektroninį raktą," – pasakoja daktaras iš Mažeikių.

„Stebint E. sveikatos kūrėjų veiklą, atrodo, kad artimiausiu metu neturėsime Lietuvos gyventojų medicininių duomenų bazės ir kompiuterius gydymo įstaigose toliau naudosime ne visai pagal paskirtį. Neseniai Delfyje teko skaityti apie puikią iniciatyvą, įgyvendintą Lenkijoje. Ten tarp medikų labai populiarus amerikiečių serialas „Daktaras Hausas". Kiekvienas gydytojas savo praktikoje susiduria su retais, kazuistiniais atvejais, komplikuota diagnostika. Kažkam kilo mintis įkurti internetinę Dr. Hauso svetainę, kurioje gydytojai dalijasi informacija, patirtimi, diskutuoja, pataria ir konsultuoja vieni kitus, pateikia kolegų teismui konkrečias neaiškias klinikines situacijas. Specialistai komentuoja rentgeno nuotraukas, laboratorinius, funkcinius tyrimus. Visa tai elektroninėje erdvėje gali vykti ištisą parą ir yra didelė pagalba provincijos gydytojui ar nedidelės ligoninės budinčiam terapeutui, kurio naktį atliktą rent-genogramą akimirksniu pakomentuoja 10 profesionalių radiologų. Pasakojami atvejai, kaip šio forumo dėka buvo nustatytos teisingos diagnozės, pasirinkta gera gydymo taktika, išgelbėtos žmonių gyvybės. Šiuo metu Dr. Hauso tin-klalapyje registravosi apie 20 000 (apie trečdalį) Lenkijos gydytojų. Forumo dalyvių nustatytos diagnozės yra vertinamos ir reitinguojamos, daugiausia teisingų diagnozių nustatę komentatoriai gauna garbingą daktaro Hauso vardą. Dalyvauti galima anonimiškai, tačiau aukštus reitingus turintys forumo dalyviai dažnai pasirašo tikrąja pavarde. Būtų gražu, jei LGS imtųsi iniciatyvos sukurti kažką panašaus pas mus. Tai tikrai nebūtų brangu, bet turėtų būti gyva. Galėtume pasipasakoti ne tik apie sudėtingus ligonius, bet ir apie atlyginimus, darbo krūvius, darbo sąlygas, pageidaujamas ar laisvas darbo vietas, išsakyti nuomones apie sveikatos reformos laimėjimus ir klystkelius. Pirmas bendras darbas galėtų būti diskusija dėl pavadinimo.Tiktų, žinoma, ir „dr.house.lt", bet įdomu, koks visų laikų Lietuvos gydytojas galėtų būti pripažintas geriausiu diagnostu," – nuomone dalinosi gydytojas G. Berenis.

Šaltinis: Daktaras Hausas