► Ekologiškas Gyvenimo Būdas

Pasaulyje įsivyraujant ekologijos idėjoms, vis daugiau žmonių ima pastebėti, kad modernioji civilizacija toli gražu ne be trūkumų ir joje gyvendami nesame saugūs. Tarkim, pakaktų pradingti elektrai, ir toji visa civilizacija pradėtų byrėti kaip kortų namelis, nes mes jau nebemokame ir nebegalime gyventi be daugybės mus supančių prietaisų. Žinoma, žmonija dėl to neišmirtų. Kaip ir kiekvienas gyvūnas esame apdovanoti stipriu instinktu – išlikti. Prisitaikytume. Tačiau būtų beprotiškai sunku. Visgi kai kurie žmonės nenori būti priklausomi nuo civilizacijos siūlomų gėrybių: gyvenimą lengvinančių buitinių prietaisų, automobilių, prekybos centrų. Jie buria bendraminčių komunas ir sava valia traukiasi į civilizacijos užribį. Pasirinkusieji alternatyvų gyvenimo būdą sako, kad pagrindinė priežastis, paskatinusi juos tai daryti, – noras gyventi sveikai (tiek dvasiškai, tiek fiziškai) ir auginti sveikus, civilizacijos blogybėmis (tokiomis kaip narkotikai, greitasis maistas, smurtu persmelkti kompiuteriniai žaidimai ir pan.) neapnuodytus, dvasiškai skaisčius vaikus.

Ekologiškai gyvenančių, nuo visuomenės atskilusių bendruomenių tolydžio randasi vis daugiau. Kai kurios jų veikia jau ne vieną dešimtmetį. Pavyzdžiui, Rusijoje visiems gerai žinoma ekologišką gyvenimo būdą propaguojanti Visariono komuna (liaudiškai įvardijant, sekta). Šios komunos nariai yra natūralistai ir vegetarai, visai nepripažįstantys modernaus pasaulio medicinos ir mokslo. Jie (tarp jų yra ir lietuvių) parduoda namus ir savo noru išvyksta į Sibire įkurtą ekologišką Saulės miestą. Apsigyvenusieji Visariono komunoje privalo radikaliai pakeisti gyvenimą. Jie atsiskiria nuo išorinio pasaulio ir visus pinigus turi skirti Naujosios Jeruzalės šventyklos statybai. Komunoje žmonės gyvena labai kukliai. Gydytojų nėra, nes tai prieštarauja komunos įsitikinimams. Žmonės gydosi vien vaistažolėmis, valgo daugiausia tai, ką užaugina ar gamtoje surenka patys. Ir tokia bendruomenė toli gražu ne vienintelė. Alternatyvaus gyvenimo būdo propaguotojai mano, kad prastėjanti gyvenimo kokybė, didėjantis užterštumas ir kitos civilizacijos rykštės netolimoje ateityje iš visuomenės paskatins trauktis minias žmonių. Ar šiuolaikinė civilizacija tikrai yra pasmerkta? Kaip sakoma, pagyvensim, pamatysim – kitos išeities nėra…

Taupykime elektrą
Gal skamba banaliai, bet elektros energiją taupyti būtina. Tai svarbu, nes beveik 80 procentų jos pagaminama iš neatsinaujinančių gamtinių išteklių, tokių kaip nafta. Žinoma, modernėjant technologijoms, elektros energiją bandoma gaminti naudojant vandens, Saulės ar vėjo jėgą, tačiau tokiu būdu jos išgaunama labai mažai. Rengdami šventes daugiausia elektros sunaudojame apšvietimui, ypač per Kalėdas ir Naujuosius metus. Nors ryškiaspalvėmis lemputėmis nukarstytos parduotuvių vitrinos, langai, balkonai ir eglutės išties sukuria šventišką nuotaiką ir džiugina širdį, tačiau taip pat sueikvoja be galo daug elektros energijos. Išmokime jomis džiaugtis išmintingai: išjunkime, kai einame miegoti arba nebūname namuose. Užsidekime žvakių. Jos sukurs romantišką nuotaiką ir sutaupys elektros. Žinoma, rinkitės tokias, kurios pagamintos iš natūralių medžiagų, tokių kaip bičių vaškas ar soja, o ne iš benzino ar parafino. Naudokite įkraunamus elementus ir kitus elektroninius prietaisus.

Maistas: geriau mažiau, bet kokybiško
Sutikite, šventėms dažnai prisiperkame daugiau maisto, nei mums iš tiesų reikia, todėl svarbiausia, ką turime padaryti rengdami „žaliąjį” vakarėlį, išmintingai apskaičiuoti porcijas. Norėdami patiekti kuo natū ralesfiio maisto, pirkite jo turguos ūkinįrfkų turgeliuose ar iš pačių augintojų. Įprastus užkandžius, tokius kaip bulvių traškučiai, prieskoniuose apvolioti riešutai ar kepta duona, keiskite morkų ar agurkų šiaudeliais, šviežiais ar džiovintais vaisiais. Užuot pirkę tortą, pasigaminkite jį patys. Be to, kas sakė, kad šventei būtinas tortas? Geriau iškepkite keksiukų ar pyrago iš sezoninių vaisių. Jiems valgyti nereikės nei stalo įrankių, nei indų. Atsisakykite vienkartinių indų. Po vakarėlio jie tampa dar viena sunkiai suskaidomų šiukšlių krūva. Naudokite įprastus indus, o jei pakankamai neturite, pasiskolinkite iš kaimynų ar draugų. Popierines servetėles keiskite medžiaginėmis, kurias išskalbę panaudosite dar ne kartą. Po šventės neišmeskite tų daiktų, kuriuos dar galėsite panaudoti ateityje. Na, o jei liko maisto, jo neišmeskite, atiduokite alkstantiesiems.

Dovanokime išmintingai
Galbūt praktiškumas nėra stiprioji jūsų pusė, tačiau rinkdami dovanas pirmenybę teikite toms, kurias galima greitai sunaudoti. Pirkite muilo, žvakių, maisto ar gėrimų. Sutikite, daug geriau, kai dovanos neliks jau po kelių savaičių, nei ji metų metus dulkės stalčiuje. Naudinga dovanoti daiktus, kurie padeda mažinti aplinkos taršą, pavyzdžiui, daugkartinio naudojimo maišelius, puodelius kavai ar gertuves. Puiku, jei randate dovanų, pagamintų iš perdirbtų medžiagų: stiklo, metalo, plastiko ar popieriaus. Beje, nėra nieko gėdinga dovanoti pinigų, o dar geriau – savo laiko, pavyzdžiui, kelias valandas vaiko priežiūros ar pagalbos triūsiant sode.

Nors esame įpratę dovanas pakuoti, pasistenkime tai daryti išradingai. Pirktą dovanų popierių pakeiskime skaitytais laikraščių, žurnalų ar katalogų lapais. Dovanas pakuokite į dovanas, pavyzdžiui, kulinarinę knygą apvyniokite rankšluostuku ar prijuoste. Nesidrovėkite antrą kartą panaudoti dovanų maišelio. O jei gavote dovaną, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių nenaudojate, atiduokite ją draugams arba paaukokite labdarai. O kokia šventė be atviruko? Tradicinius popierinius sveikinimus pakeisdami elektroniniais išsaugosime medžius. Na, o jei jūs visai nepripažįstate interneto, panaudodami namuose esančias medžiagas pasigaminkite atvirukų patys.

Šaltinis: Ekologiškas Gyvenimo Būdas