► Gelteklės – Lietuviškas žemės riešutas

Taip vadinama valgomosios gelteklės (Scorzonera his-panica) šaknis, kurias vartojame maistui. Šaknys užauga iki 30-40 cm ilgio ir 3-4 cm storio. Jos žievė juoda, todėl dažnai vadinama juodašakne, o vidus gelsvai baltas.

Šaknyse gausu rauginių medžiagų, glikozidų, aldehidų ir kitų vertingų medžiagų. Gelteklės šaknys toli pralenkia kitas daržoves. Jos mažai kaloringos, tinka vartoti diabetikams. Daugiausia maistui ruošiamos panašiai kaip žiediniai kopūstai, dedamos į sriubas ir padažus. O džiovintos šaknys – į pyragus vietoje riešutų ar migdolų.

Gelteklės nebijo šalčio, pakenčia sausrą, tačiau augdamos drėgnesnėje žemėje, šaknys būna mėsingesnės, sultingesnės ir skanesnės. Mėgsta derlingą, gerai jdirbtą dirvą. Netinka šviežias mėšlas ir rūgšti dirva. Joms dirva ruošiama kaip ir morkoms.

Sėjamos anksti pavasarį, paliekant tarp eilių 20-30 cm tarpą. Sėklos įterpiamos 1-2 cm gyliu. Vos tik sėklos sudygsta, purenami tarpueiliai ir daigeliai retinami, kad atstumas tarp augalėlių būtų nemažesnis kaip 8 cm. Galima ir mulčiuoti.

Gelteklių šaknis atsargiai kasame, kad nepažeistume ir neištekėtų sultys. Galima jų šaknis palikti dirvoje per žiemą nenukasus. Tuomet ankstyvą pavasarį turėsime skanių ir maistingų daržovių. Kai kurių veislių gelteklės išaugina net iki 35 cm Ilgio šaknis.

Šaltinis: Gelteklės – Lietuviškas žemės riešutas