► Gydomosios Žolelės

Pavasarį, kai prasikala pirmosios dilgėlės, kiaulpienės, gysločiai, ne patingėkite jų prisirinkti. Tai – ir maistas, ir vaistas. Sutrikus virškinimui, nusilpus kraujui ar pristigus energijos, be jokių cheminių vaistų įveiksite daugelį negalavimų.

Šoktelėjus vaistų kainoms (pakelis vaistažolių dabar kainuoja 6-8 litus!), daugelis žmonių atsigręžia į liaudies mediciną ir ieško natūralių pigesnių ir sveikesnių gydymosi būdų. Vienas jų -fitoterapija, t. y. gydymas augalais. Jis ypač išpopuliarėjo, nes tinkamai vartojamos žolelės neturi šalutinio poveikio ir nekenkia taip, kaip cheminiai vaistai.

Žolelės tinka ir ūmiais atvejais (apsinuodijus, sukarščiavus « ar sutrikus virškinimui), taip pat kaip pagalbinė ar profilaktinė gydomoji priemonė. Anot žolininkų, protingai vartojami augalai labai veiksmingi, nes visuose yra biologiškai aktyvių medžiagų (flavonoidų, taninų, glikozidų, alkaloidų, eterinių aliejų, mineralų, vitaminų, organinių rūgščių). Net sudžiovintose vaistažolėse ar iš jų pagamintuose preparatuose išlieka labai daug vertingų veikliųjų medžiagų. Štai džiovintose kiaulpienių šaknyse jos išlieka net penkerius metus!

Augaluose esantys alkaloidai turi valomųjų savybių, neleidžia daugintis organizme piktybinėms ląstelėms (saugo nuo vėžio) ir pan. Tačiau, pasak žolininkų, sergant tam tikromis ligomis, ypač onkologinėmis, prieš vartojant žoleles, vis dėlto vertėtų pasikonsultuoti su žolininku arba gydytoju. Teigiama, kad šviežios želmenų sultys gali paskatinti daugintis piktybines ląsteles, nes turi biologiškai aktyvių medžiagų, stipriai stimuliuojančių visą organizmą. Nemokšiškai vartodama padarysite sau meškos paslaugą.

Žinovai įspėja, kad gydantis žolelėmis lėtines ligas poveikis juntamas ne iš karto. Reikia vartoti tam tikrą kursą (savaitę, dvi ar net kelis mėnesius, kaip nurodyta). Ūmiais atvejais padeda ir akimirksniu: išgėrus liepžiedžių ir aviečių arbatos, galima greitai numušti temperatūrą, nes jose yra natūralaus „aspirino” ir t.t.

Dėmesio: žoleles rinkite kuo toliau nuo kelio, miesto, kad augaluose nebūtų susikaupusių nuodingųjų medžiagų.

Šaltinis: Gydomosios Žolelės