► Gydymas

Yra žmonių, kurie eina pas gydytojus, perka vaistus pagal jų išrašytus receptus, tačiau jų nevartoja arba pavartoja tik truputį, nebaigdami gydymo kurso. Kitiems ligoniams niekaip nepavyksta laikytis tinkamo režimo ar dietos, nors dėl ligos būtinai to reikia. Kodėl ligoniai taip elgiasi, nors nujaučia, kad jų laukia skaudžios pasekmės – gydymas būna sunkesnis ir ilgesnis? Gydytojai, susidūrę su pacientu, kuris ignoruoja jų nurodymus, jaučia pyktį, pasimetimą, nerimą, tačiau jie žino tokio elgesio priežastis.
1. Ligos neigimas. “Jeigu gydausi, vadinasi tikrai sergu, o kol nesigydau, galiu galvoti, kad esu sveikas”. Dėl šios priežasties žmonės dažnai pavėluotai kreipiasi į gydytojus, vengia tyrimų ir gydymo.
2. Kova dėl valdžios. Ligos užkluptas žmogus jaučiasi bejėgis, nes negali kontroliuoti kūne vykstančių liguistų procesų. Todėl dažnai, mėgindamas kompensuoti bejėgiškumo jausmą, pacientas mėgina kontroliuoti kitus. Kai kuriems žmonėms atrodo, kad vykdyti rekomendacijas reiškia pasiduoti. Pagrindinis tokių žmonių bendravimo būdas yra kova, todėl kovodami su gydytojais ar seselėmis, jie įsivaizduoja, kad kovoja su liga.
3. Priklausomybės baimė. Kai kurie pacientai bijo, kad vykdydami gydytojų ar slaugos specialistų rekomendacijas jie darosi priklausomi nuo kitų. Didžiausią baimę kelia
identiškumo praradimas.
Tokiems pacientams gali atrodyti, kad privalo daryti viską, ko nori kiti. Kadangi jie bijo, kad kokiu
nors momentu negalės pasakyti “ne”, tai
visą laiką sako “ne”.
4. Gydymo keliami elgesio reikalavimai
labai sutrikdo įprastinį gyvenimą ir neleidžia panaudoti adaptacijos mechanizmų, kurie anksčiau padėdavo sumažinti neri-mą, pvz., valgymo, rūkymo, fizinio aktyvumo. Pacientas gali nemokėti kitaip tvat-kytis su savo jausmais.
5. Pacientas klaidingai supranta pernelyg sudėtingą gydymo režimą.
6. Informacijos apie ligą ir gydymą trūkumas arba neteisinga informacija. Gali būti, kad gydytojai nepaaiškina pacientams apie ligos ir gydymo esmę. Dažnai dėl nerimo ir pasimetimo gydytojo kabinete pacientai nesugeba priimti ir atsiminti jiems suteiktos informacijos apie vaistus bei procedūras ir galimus šalutinius poveikius. Kai trūksta teisingų žinių, vaizduotė užpildo spragas gąsdinančiomis fantazijomis, dėl to kartais žmonės nepagrįstai atsisako tyrimų ar gydymo.
7. Kai kurie pacientai bijo pasirodyti, kad kažko nežino ar nesupranta, todėl vengia klausti. Kiti tiesiog nedrįsta klausti ar nenori būti įkyrūs.
8. Slaptas savidestrukcijos ar suicidinių impulsų išreiškimas. Kartais tai gali būti slaptos depresijos išraiška. Pacientai lyg baudžia save, sakydami sau: “Nieko nebenoriu, man viskas vis tiek, taip man ir reikia”. Tokie žmonės tiesiog neturi noro pasveikti.
9. Manipuliacijos siekiant išlikti sergančiojo rolėje. Siuo atveju taip pat nenorima pasveikti, tik tikslas kitoks — siekiama patenkinti priklausomybės poteikį, priversti kitus skirti daugiau dėmesio ir labiau rūpintis.
10. Paaugliai pacientai protestuoja prieš suaugusiųjų autoritetą.Vaikai ir paaugliai nesugeba galvoti apie galimas ligos pasekmes, todėl jų paklusnumas arba prieštaravimas labiau priklauso nuo santykių su suaugusiaisiais.
11. Vyresnių žmonių ligos neigimas gali būti susijęs su senėjimo proceso neigimu, jiems pripažinti, kad serga, tolygu pripažinti, kad sensta.
12. Šeima trukdo ar nuvertina gydymą.
Taip gali būti tuomet, kai šeimos nariai negali pripažinti ligos sunkumo, nesupranta gydymo arba jaučia poreikį globoti, todėl pacientas toliau atlieka sergančiojo vaidmenį. Kartais rūpinimasis sergančiu šeimos nariu padeda vengti konfliktų ir atidėti tarpusavio santykių problemų sprendimą.
13. Pinigų stygius.
14. Fizinė negalia – blogas regėjimas, klausa, atminties sutrikimai ir kt. ttukdo suprasti ir laikytis nurodymų.
15. Blogi santykiai su vienu ar keliais gydytojais ar seselėmis. Pacientai žiūri į juos kaip į šaltus, nerūpestingus, kontroliuojančius ir nepasitiki jais.
16. Pacientai, sergantys lėtinėmis ar pasikartojančiomis ligomis, anksčiau mėgino vykdyti gydymo reikalavimus, tačiau būklė nepagerėjo, ir jie nebetiki gydymo efektyvumu. Kartais labai sunku suprasti, kad gydyti reikia norint stabdyti ligos progresavimą, net tuomet, kai negalima tikėtis būklės pagerėjimo. Sergančiuosius kai kuriomis lėtinėmis  ligomis gydyti  reikia

net ir tada, kai pacientai jaučiasi visai gerai. Periodai be jokių simptomų sukelia klaidingą jausmą, kad jau pasveiko, it pacientai nutraukia gydymą.

17. Kultūriniai, socialiniai ar šeimos konfliktai. Kai kutios moterys atsisako krūties operacijos, bijodamos prarasti patrauklumą, arba kai pastebimas gydymo poveikis gali ttukdyti darbui. Kai kurios religijos draudžia tam tikrus gydymo metodus.
19. Kaltė dėl neįvykdytų reikalavimų. Dėl to kai kurie žmonės pradeda vengti tolimesnių kontaktų su gydytojais ar kitu medicinos personalu, ypač tai būdinga, kai pacientai susilaukia kokių nors personalo priekaištų.
20. Šalutiniai vaistų poveikiai – pacientai netoleruoja šalutinių poveikių arba bijo pasidaryti priklausomi nuo vaistų.
Išvardintos priežastys, kodėl ligoniai nenori gydytis, gali paskatinti jus geriau pagalvoti apie slaptus savo netinkamo elgesio motyvus. Kad ir kaip gydytojas ar slaugytojas stengtųsi padėti savo ligoniui, visada reikia prisiminti, kad pacientas pats yra atsakingas už savo sveikatą, jo niekas negali priversti gydytis ar ko nors už jį padaryti. Jeigu jūsų atmintis susilpnėjusi ir pamirštate, kada, kokius vaistus reikia vartoti ir kokio gydymo režimo laikytis, viską rūpestingai užsirašykite. Net jeigu jums ir nepavyko laikytis visų gydytojo nurodymų, geriausia išeitis būtų išsakyti priežastis, kodėl taip atsitiko, net jeigu jos jums atrodo kvailos. Pasikalbėkite su gydytoju apie savo nerimą dėl ligos, jos pasekmių ir gydymo rezultatų – kartais medicinos personalas ne iš blogos valios pamiršta, kad jūs neturite tiek daug medicinos žinių kaip jie.

Šaltinis: Gydymas