► Kosulys

Nė vienas vaikas neužauga nepažinęs kosulio. Tik vienus jis užklumpa dažniau, kitus – rečiau. 0 ir kosulys kosuliui nelygu. Pirmuosius trejus metus didžiausia grėsmė – peršalimo ligų komplikavimasis į plaučių uždegimą, o atšventus trečiąjį gimtadienį atsiranda kita grėsmė – mikoplazmos ir chlamidijos.

Kas tai per baubai?
Mikoplazmos ir chlamidijos -nei virusai, nei bakterijos. Tai tarpiniai organizmai tarp virusų (nes dauginasi ląstelėje lyg virusai) ir bakterijų. Būtent dėl šios priežasties jų paprasti antibakteriniai vaistai ir neveikia, nes nepatenka į ląsteles. Medikai mikoplaz-mas ir chlamidijas vadina atipiniais ligų sukėlėjais, o jų sukeltas ligas – atipinėmis infekcijomis, kurios reiškia netipiškas ir neįprastas ligas. Mikoplazminę kvėpavimo takų infekciją sukelia Mycoplasma pneumoniae, o chlamidinę – Clamydia pneumoniae. Mažiesiems šie mikroorganizmai dažniausiai lemia kvėpavimo takų ligas: bronchitą, plaučių uždegimą, faringitą, tracheitą, sinusitą, konjunktyvitą, ausų uždegimą, tonzilitą ar net meningitą. Dar prieš dešimtmetį mikoplazmos ir chlamidijos buvo reti ligų sukėlėjai, tačiau dabar jie nustatomi vis dažniau. Manoma, kad prie to gali būti prisidėję netgi antibiotikai, kurie jau daugelį metų dažnai vartojami kaip priemonė nuo tipinių ligų sukėlėjų ir puikiai su jais kovoja. Tačiau tai nereiškia, kad atipine infekcija dažniau sirgs dažnai antibiotikus varto-jantieji vaikai – tai daugiau lemia imuninės savybės.

Mikroorganizmų dalybos
Tiek mikoplazmos, tiek chlamidijos plinta oru lašeliniu būdu kaip paprasta virusinė ar bakterinė infekcija. Taigi jei namie ar darželyje yra bent vienas ilgai kosintis, veikiausiai netrukus pradės kosčioti ir aplinkiniai. Paprastai suserga imlesni infekcijai, silpnesni vaikai ir suaugusieji. Kartais mažieji, jau sirgę šių mikroorganizmų sukeltomis ligomis, po kurio laiko vėl jomis suserga. Tuo tarpu kiti vaikai nuo tų ligų stebuklingai išsisuka, nors reali galimybė užsikrėsti ir buvo. Susidūręs su atipiniu sukėlėju vaikas nebūtinai turi susirgti sunkia liga, reikalaujančia specifinio antibakterinio gydymo. Kaip ir su visais sukėlėjais, neretai pasitaiko atvejų, kai mažųjų imunitetas pats juos įveikia. Jokios mistikos čia nėra. Susirgimo tikimybė, kaip ir ligos sunkumas, priklauso nuo imuninės sistemos. Beje, atipinės infekcijos dažniau puola alergiškus vaikus, bet ir vėl koja kiša tas pats imunitetas – mat į alergiją linkusių mažylių jis tiesiog silpnesnis, o tai reiškia, kad ir vaikas imlesnis ligoms. Taigi vienintelė išeitis organizmą stiprinti tinkama mityba, dienos režimu, grūdinimu ir neturėti artimo kontakto su sergančiaisiais. Skiepų ar kitų priemonių, leidžiančių ligai užbėgti už akių, deja, nėra.

Sunkiausia – atpažinti
Dažniausiai sunerimstame, kai kosulys trunka kelias savaites ar net keletą mėnesių, tai su-stiprėdamas, tai vėl beišnykstantis, tačiau niekaip nesibaigiantis. Skirtingai nei bakterinės ar virusinės infekcijos, atipinės dažniausiai prasideda vangiai ir liga įsisiūbuoja pamažu. Dažniausia iš pradžių pradeda skaudėti gerklę, jis sloguoja, pakyla neaukšta temperatūra, o vėliau atsiranda bendras negalavimas, galvos ir raumenų skausmai. Iš pradžių kamuoja sausas labai varginantis kosulys (atrodo, tarsi kažkas plunksnele dirgintų gerklę), o po maždaug savaitės gali

atsirasti tąsių, sunkiai atkosimų skreplių. Būdingiausias atipinių infekcijų sukėlėjų simptomas – priepuolinis kosulys iki vėmimo, dažniausia naktį, nors gali kilti ir dieną. Dažniausia temperatūra aukšta nebūna. Ar tikrai nuolat kos-čioti verčia mikoplazmos ar chlamidijos (abiejų tiek simptomai, tiek gydymas praktiškai nesiskiria, todėl ir kalbama apie abi kartu), sužinoti galima tik atlikus tyrimą. Deja, tai nėra įprastas kraujo tyrimas, galintis parodyti, kokios kilmės – bakterinės ar virusinės – yra infekcija. Atlikus bendrą kraujo tyrimą, jis nieko bloga gali ir nerodyti. Todėl atliekamas specialus serologinis kraujo tyrimas, rodantis, ar sergančiojo organizme apsigyveno miko-piazmcs ir chlamidijos. Tiesa, už šį tyrimą teks susimokėti, nes Ligonių kasos jo nekompensuoja. Na. nebent šis tyrimas bus atliekamas gulint ligoninėje. Serologiniams tyrimams imamas nosiaryklės arba bronchų sekreto tepinėlis. Tačiau šis imunofluorescencijos metodas gana netikslus ir pasenęs.

Tiriamas infekcijos aktyvumas
Tiksliausia diagnozė būtų nustačius porinius serumų antikūnų titrus, kai kraujyje tiriami specifiniai chlamidijų ir mikoplazmų antikūnų IgG ir IgM kiekiai. Tyrimai po 2-3 savaičių kartojami ir lyginami, kur link skaičiai krypsta -taip nustatomas ligos aktyvumas, o kai kraujas imamas du kartus kas tris savaites, nustatomas titrų auginimas. Tai pats tiksliausias tyrimas, tačiau paprastai neatliekamas, nes rezultatai gaunami tik per mėnesį. Dažniausia tai jau neaktualu, nes gydymą reikia skirti susirgus, o ne po mėnesio. Paprastai Lietuvoje atliekamas vienas tyrimas ir iš jo sprendžiama apie infekcijos aktyvumą. Tyrimai nedaromi ir kai liga ne itin sunki, mat rezultatai nėra 100 proc. tikslūs, o kai jie gaunami po savaitės, tai dar sunkiau skirti gydymo kursą. Įgudęs gydytojas atipinę infekciją dažniausia atskiria ir iš klinikinių požymių bei bendro kraujo tyrimo.

Šaltinis: Kosulys