► Nitratai Daržovėse. Poveikis sveikatai

Nuo seno teigiama, kad daržovių valgyti sveika, nes tai – vertingiausias vitaminų ir mineralų šaltinis. Tačiau jeigu auginamos daržovės gausiai tręšiamos, su jomis gauname ir kenksmingų nitratų.

Anot specialistų, nitratų yra net ir netręštose daržovėse. Tai – natūralus augalų komponentas, be kurio jie neužaugtų. Taigi visiškai nuo nitratų apsisaugoti neįmanoma.
Augančiose daržovėse nitratų susikaupia daugiau esant drėgnam ir lietingam orui, taip pat auginamose šiltnamiuose (nitratų į augalus patenka iš dirvožemio). Didžiausias jų kiekis aptinkamas po luobelėmis, odelėmis ar kotuose (skirtingų rūšių daržovėse nitratų sankaupos kaupiasi skirtingose dalyse). Daugiausia nitratų sukaupia šakniavaisinės daržovės: salierai, burokėliai, griežčiai, ridikėliai (mažiausiai -morkos).

Nemaži nitratų kiekiai aptinkami ir Pekino, gūžiniuose bei ropiniuose kopūstuose, poruose, cukinijose, svogūnų laiškuose ir lapinėse daržovėse (ypač špinatuose, petražolėse, salotose, salieruose ir kt.). Kiek mažiau – bulvėse ir pomidoruose, o mažiausiai – žirniuose, paprikose, moliūguose ir kt. Dar daugiau nitratų susikaupia augaluose juos gausiai tręšiant mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Taigi net sveikiausios daržovės gali virsti lėtu organizmo nuodytoju. Pavojingiausi yra nitritai, kurie natūraliai organizme susidaro iš nitratų. Nitritai jungiasi su kraujo baltymu hemoglobinu Ir sudaro methemoglobiną, kuris negali „prisijungti” ir pernešti į audinius reikiamo kiekio deguonies, todėl organizme vystosi hipoksija (deguonies badas). Dėl to gali sutrikti endokrininės sistemos veikla, fermentų išsiskyrimas ir kt. Kai methemoglobino koncentracija padidėja daugiau kaip 10 proc., pasireiškia apsinuodijimo simptomai: pykinimas, viduriavimas, vėmimas, silpnumas ir kt. Nitratų per parą galima suvartoti iki 3,7 mg/kg kūno masės.

Atsisakyti daržovių nereikia
Anot specialistų, daržovių visiškai atsisakyti būtų tiesiog neprotinga. Jos suteikia vertingų maisto medžiagų. Prieš valgį tereikia daržoves tinkamai paruošti. Žinovai rekomenduoja prieš pat vartojimą daržoves pamirkyti vandenyje – nitratų kiekis sumažėja net 10-15 proc. Luptas bulves galima laikyti pasūdytame vandenyje net valandą. Didžioji dalis nitratų pasišalina daržoves verdant. Morkose ir burokėliuose nitratų daugiausia susikaupia šerdyse, tad patartina jas nupjauti kuo toliau nuo lapkočio ir tą dalį išmesti.

Arbūzuose, moliūguose ir agurkuose didžiausia nitratų koncentracija būna prie pat žievelės, tad užtenka juos storiau nulupti. Bulvėse nitratai kaupiasi gumbo šerdyje, todėl jie geriausiai pasišalina jas verdant (bulvių nuovire lieka apie 70-80 proc. nitratų!). Prieskoninėse daržovėse (krapuose, petražolėse) daugiausia nitratų aptinkama koteliuose. Parduotuvėse ir turguose rinkitės kuo mažesnes daržoves – kuo ji mažesnė, tuo mažiau joje nitratų. O dar geriau pirkti ekologiškas daržoves ir skintas laiku – nesubrendusiose daržovėse nitratų daugiau. Norint gauti kuo mažiau nitratų, reikia vartoti sezonines daržoves. Žiemą dirbtinėmis sąlygomis auginamos vasarinės daržovės gausiau tręšiamos ir sukaupia daugiau nitratų.

DĖMESIO!
• Netiesa, kad ilgiau laikomose daržovėse nitratų kiekis sumažėja. Anot specialistų, nieko panašaus.
• Vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai yra jautresni, todėl jiems apsinuodijimą gali sukelti ir mažos nitritų dozės. Sergantiesiems kvėpavimo takų, kraujagyslių ir širdies ligomis didesnis nitritų kiekis gali sukelti mažakraujystę, dusulį, padidinti kraujospūdį ir pabloginti savijautą.
• Anot mokslininkų, didelės nitritų ir nitratų dozės didina vėžio riziką.

Šaltinis: Nitratai Daržovėse. Poveikis sveikatai