► Orkaitės ir maisto gaminimas

Vis labiau populiarėjant sveikai mitybai, kepimas keptuvėje su riebalais buvo visuotinai pasmerktas kaip itin nesveikas maisto gaminimo būdas.Tačiau kartais taip norisi ko nors kepto… Tad gal vertėtų atkreipti dėmesį į kepimą orkaitėje?

Labiausiai paplitęs maisto ruošimo būdas – kepimas augalinės ar gyvulinės kilmės riebaluose – paverčia maisto produktus beverčiais ar net kenksmingais. Kaitinant augalinį aliejų aukštoje temperatūroje susidaro vėžį sukeliančių junginių, pakartotinai kaitinant – dar kenksmingesnių vadinamųjų transriebalų, be to, maistas prisigeria sočiųjų riebalų.

Po virimo garuose kepimas orkaitėje yra sveikiausias maisto gaminimo būdas. Vertinant, kuris maisto ruošimo būdas geriausias, turima omenyje ne tik tai, ar maistas netapo tukinantis ar kitaip kenksmingas, bet irtai, kokie būna naudojant vieną ar kitą maisto ruošimo būdą maistingųjų medžiagų nuostoliai.

Šiais laikais sveika mityba – ištisas mokslas; yra tiksliai apskaičiuota, kiek maistingųjų medžiagų prapuola verdant ar kepant vieną ar kitą produktą tam tikrą laiką. Vis dėlto, pasak eksperto, svarbiausia taisyklė, kurios privalu laikytis, – produktų nepervirti, neperdžiovinti, juo labiau neperkepti.

Net renkantis patį sveikiausią maisto gaminimo būdą – virimą garuose, kai maistingųjų medžiagų nuostoliai būna mažiausi, – nereikia persistengti ir termiškai apdoroti mėsą bei daržoves tik tiek, kiek būtina. Beje, nereikėtų manyti, kad tokiu atveju sveikiausia valgyti žalius produktus. Žinoma, daržovės ir vaisiai – atskira tema, tačiau termiškai apdorota mėsa yra sveikesnė, nes taip geriau pasisavinami baltymai, be to, gresia mažesnis infekcijos pavojus.

Sveikai ir greitai
Nors, kai kalbame apie kepimą orkaitėje, į galvą pirmiausia šauna mintis apie mėsą ir pyragus, orkaitėje galima greitai pasigaminti daugybę patiekalų – nuo daržovių, apkepų, žuvų iki klasikinės kiaušinienės.
Jeigu turite„protingą" orkaitę, kuri iškepus produktui suskamba, ir tiksliai laikysitės rekomendacijų (kiek laiko ir kokioje temperatūroje reikia kepti), valandą ar pusantros galėsite praleisti savo nuožiūra.
Kad orkaitėje pagamintas maistas būtų sveikas, paruoštus produktus reikia dėti į jau įkaitusią orkaitę.

Žinoma, daugelis nusijuoks, kad vištą kaip nors iškeps ir be kulinarijos knygos, tačiau tiesa yra tokia, kad receptai, skelbiami autoritetinguose leidiniuose, būna moksliškai, jei taip galima pasakyti, apskaičiuoti, kad maistingųjų medžiagų nuostoliai būtų kuo mažesni, kad patiekalų viršus nesudegtų, o vidus nebūtų žalias ir 1.1. Be to, kaip jau minėjome, vadovaudamiesi tiksliais nurodymais, neprivalėsite rymoti prie gaminamo patiekalo.
Stebime temperatūrą
Išimtis, kai patiekalą reikia dėti į ne iki galo įkaitusią orkaitę, -kepimas moliniuose puodeliuose, dėl temperatūrų skirtumo galinčiuose sprogti.
Kepimo indus reikia naudoti tik patikrintus laiko ir būtinai skirtus kepti orkaitėje – neseniai esame rašę apie vienos gana garsios bendrovės kepimo indus, kurie aukštesnėje temperatūroje sprogsta. Tad jei įsigijote naują indą, būtinai įsitikinkite, ar jis skirtas kepti orkaitėje, ir jei taip, kokią aukščiausią temperatūrą atlaiko.

Ne paslaptis, kad senesnėse orkaitėse labai svarbus kepimo procesui daiktas kaip termometras būna sugedęs, tačiau yra liaudiškas būdas kartą ir visiems laikams nustatyti, per kiek laiko jūsų orkaitė pasiekia tam tikrą temperatūrą. Įjunkite orkaitę, ant vidurinės lentynos padėkite baltą rašomojo popieriaus lapą ir žiūrėkite į laikrodį, po kiek laiko popierius ima gelsti – tai reiškia, kad orkaitė pasiekė 100-120 laipsnių temperatūrą. Tuomet reikia įdėti dar vieną popieriaus lapą ir stebėti, per kiek laiko jis pasiekia ryškią smėlinę spalvą – tai jau 170-190 laipsnių temperatūra. Degti popierius pradeda esant 230 laipsnių temperatūrai.

Žiupsnelis taisyklių

Daržoves ir vaisius orkaitėje galima kepti specialiai neparuoštus – tik šiek tiek pateptus augaliniu aliejumi. Jokio paruošimo nereikia ir žuvims – užtenka jas tik ištrinti druska. Žuvies galvą, jeigu ją laikote vertingu produktu, verčiau panaudokite kitur, nes ji lėčiau kepa ir gali paskleisti kartumą. Mėsos produktus, kad neišdžiūtų, pagal receptą arba skonį galima ištepti grietine, majonezu, garstyčiomis, medumi. Laistyti išsiskyrusiomis sultimis reikia tik didesnius mėsos gabalus ir didelius paukščius, kurie kepa ilgiau nei pusantros valandos. Viščiukams to nereikia.

Kepant orkaitėje dažnai naudojama ir folija, palengvinanti kepimo užduotį. Ją galima naudoti ir apsaugai kepant kitais būdas, kad vėliau nereikėtų plauti kepimo indų. Kepimas folijoje – dar sveikesnis ir „liesesnis" kepimo būdas, nes šiuo atveju produktams nereikia naudoti jokių papildomų „tepalų" – nuo išdžiūvimo saugo folija.
Kai kas rekomenduoja produktus susukti į foliją visiškai hermetiškai, dvigubu sluoksniu. Tačiau toks būdas geriausiai veikia kepant dideles žuvis ar didelius mėsos gabalus, mat jie kepdami išskiria sulčių.

Kepant porcinius patiekalus, kurių gaminimo trukmė – apie pusvalandį, pakaks juos apsukti folija vieną kartą – per tiek laiko produktai nespėja prarasti maistingųjų medžiagų.
Dar vienas populiarus kepimo orkaitėje būdas – kepti maiše ar rankovėje. Vertėtų žinoti, kad medžiagos, iš kurių jie padaryti, yra atsparios apie 200 laipsnių temperatūrai, tad orkaitės negalima perkaitinti. Taip kepti produktai bus panašesni į virtus garsuose, tačiau sandariose ertmėse gamintas maistas atskleidžia daugiausia skonio. Be to, taip kepamo produkto neįmanoma per-džiovinti. Baigiant kepti galima praplėšti rankovę ar maišą ir šiek tiek paskrudinti patiekalą.
Kepimo popierius yra skirtas tik pyragams ar gaminiams, iš kurių reikia pašalinti riebalų perteklių.

Šaltinis: Orkaitės ir maisto gaminimas