► Sąnarių Ligos

Lietuvoje įvairiomis sąnarių ligomis serga trečdalis vyresnių nei 50 metų gyventojų. Sąnarių ligos ypač paūmėja rudenį, nes atšalę orai bei drėgmė gali išprovokuoti sąnarių skausmą. O senstant organizmui nyksta sąnario kremzlė, kinta pokremzlinis kaulinis audinys, susidaro naujos kaulinės struktūros – osteofitai. Ilgainiui sąnarių ligos progresuoja, ir žmogus nuolat jaučia skausmą. į oro permainas labiausiai reaguoja dėl senatvinių pokyčių pažeisti sąnariai: juos skauda, gelia, jie patinsta, atsiranda kitų nemalonių simptomų.

Retas vyresnio amžiaus žmogus nežino, kas yra sąnarių skausmas, trumpalaikis sustingimas, traškėjimas, judrumo sumažėjimas ar sąnarių užsikirtimas. Tai labai dažnos sąnarių ligos – osteoartrozės – požymiai.

Osteoartrozė yra degeneracinė sąnarių liga, dėl kurios yra pažeidžiama sąnarinė kremzlė, sumažėja sąnarinio skysčio gamyba, susidaro kaulinės išaugos – osteofitai. Osteoartrozė dažniausiai pažeidžia stambiuosius sąnarius (klubų, kelių), rečiau smulkiuosius – plaštakų, pėdų sąnarius bei stuburą. Sąnarių skausmais dažniausiai skundžiasi vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės. Nors osteoartrozė yra progresuojanti, nepagydoma liga, tačiau laiku susirūpinus sąnariais galima sumažinti skausmus ir išlikti judriam bei darbingam.

SĄNARIAI SUSIDĖVI

Bet kurį sąnarį galime įsivaizduoti kaip kaulą, padengta kremzle. Deja, dėl natūralaus organizmo senėjimo ir įvairių veiksnių kaulų galus dengianti sąnario kremzlė nusidėvi ir pradeda dilti. Švelnus kremzlės paviršius tampa šiurkštus, nelygus. Kremzlei visiškai nusidėvėjus, kaulai ima trintis vienas į kitą. Prasideda osteoartrozė. Kremzlės dilimą gali pagreitinti:
• ilgalaikis ir per didelis sąnarių apkrovimas, kai žmogus dirba sunkų fizinį darbą, nuolat būna nepatogioje kūno padėtyje, taip pat dažnai atlieka vienodus judesius (pavyzdžiui, dažytojai, siuvėjai, staliai) ar intensyviai treniruojasi;
• antsvoris, kuris padidina krūvį apatinių galūnių sąnariams: klubo, kelio, čiurnos. Osteoartrozės rizika nutukusiems žmonėms yra du kartus didesnė;
• įgimtos netaisyklingos sąnarių formos (įgimtas sąnario išnirimas, stuburo iškrypimas);
• traumos – sąnarių lūžiai, išnirimai, sumušimai;
• organizmo senėjimas;
• medžiagų apykaitos sutrikimai;
• uždegimai: ūminis ar lėtinis infekcinis artritas, nespecifinis sąnario uždegimas, reumatoidinis artritas ir kt.

BŪDINGAS SIMPTOMAS – SKAUSMAS
Sąnarių kremzlės dyla lėtai, nepastebimai ir kurį laiką gali nebūti jokių klinikinių simptomų, nes kremzlėje nėra nervinių galūnių. Žmogui ima skaudėti tik tada, kai pažeidžiamos kitos sąnarį sudarančios struktūros: kaulas, antkaulis, raiščiai. Neretai osteoartrozės požymiai pastebimi atsitiktinio rentgeno tyrimo metu, o klinikinių simptomų atsiranda vėliau. Tai būdinga lėtai besivystančiai „amžiaus” artrozei. Tipiškas simptomas yra skausmas. Iš pradžių skauda tik fizinio krūvio metu ar labai „nuvarginus” sąnarį. Ilgainiui, ligai progresuojant, skausmai tampa stipresni, skauda ir atsigulus, naktį, sąnarys darosi nejudrus, kol visiškai sustingsta. Labiau skauda lipant laiptais, ypač žemyn. Po ilgesnio ramybės periodo (pasėdėjus ar po nakties miego) sąnariai sustingsta, juos reikia išjudinti. Sąnariai ima traškėti, juos vis stipriau skauda, judesiai tampa riboti, gali patinti ir skaudėti aplinkiniai audiniai. Darosi sunku dirbti bet kokį darbą, pablogėja nuotaika – juk skauda. Osteoartrozė gali apimti bet kurį kūno sąnarį, tačiau dažniausiai ji pažeidžia rankų, klubų, kelių ir stuburo sąnarius.

VIZITAS PAS GYDYTOJĄ
Svarbiausia – laiku pastebėti pirmuosius ligos simptomus. Nors osteoartrozė yra vyresnio amžiaus žmonių liga, vis dėlto ne taip retai ji gali varginti ir jaunus žmones. Jeigu atsiradęs sąnarių skausmas tęsiasi ilgiau nei keturias savaites, neatidėliokite vizito pas savo šeimos gydytoją. Kuo anksčiau liga bus diagnozuota, tuo didesnė tikimybė ją sustabdyti ir išvengti skausmo bei kitų nemaloniųjos padarinių.

Specifinių laboratorinių tyrimų (kraujo, šlapimo, sąnarinio skysčio) nėra. Pagrindinis tyrimo metodas osteoartrozei nustatyti – atlikti pažeisto sąnario rentgeno nuotraukas. Šio tyrimo metu yra nustatomas sąnarinio tarpo susiaurėjimas, pokremzlinė kaulo sklerozė, papildomos kaulų išaugos – osteofitai.
GYDYMAS
Jei sąnarių skausmas (nors ir vargina) iš esmės nekeičia žmogaus gyvenimo ritmo, gali pakakti pakeisti gyvenimo būdą.
* Tausokite sąnarius. Venkite per didelio fizinio krūvio skaudamiems sąnariams, nuolat pasikartojančių judesių ar nepatogių padėčių (jūsų darbo vieta turi būti patogi, kad nereikėtų kūprintis ar įsitempti.) Naudokite lazdą ar vaikštynę. VenKite lipti laiptais.
* Mankštinkitės nedideliais krūviais. Sergantiesiems gali padėti speciali mankšta bei masažas. Rekomenduojami raumenis stiprinantys, sąnarių judrumą palaikantys ir ištvermę didinantys pratimai: plaukimas, ėjimas vandenyje, vaikščiojimas, lėtas važiavimas dviračiu. Svarbu judinti ir skaudamus sąnarius, stiprinti ap-linkjuos esančius raumenis.
* Mažinkite antsvorį. Sumažėjus kūno svoriui, sumažėja ir sąnarių skausmas, nes mažėja krūvis, tenkantis sąnariams.
* Pritaikykite šilumos ir šalčio procedūras, manualinę terapiją, masažus. Šiluma padės atpalaiduoti raumenis ir sumažins skausmą. Užsidėkite karštą drėgną kompresą ant skaudamo sąnario, lengvai pasimankštinkite gulėdami šiltoje vonioje. Jei yra užėjęs ūmus stipraus skausmo priepuolis, labiau tiks šaltis – šalti kompresai, ledo pūslė.
* Pasirūpinkite patogia avalyne minkštais ir elastingais padais (geriausiai – iš korėtos gumos). Nedėvėkite avalynės aukšta pakulne.
Jei išbandžius visas išvardytas priemones sąnarių skausmas nepraeina, gali prireikti ir medikamentinio gydymo. Bet irtoliau reikia tęsti pratimus, mesti svorį, mažinti krūvį, tenkantį pažeistam sąnariui, nes gydymas vien vaistais nebus veiksmingas. Artrozės simptomams mažinti yra daugybė įvairių vaistų ir dažnai tenka išmėginti keletą, kol parenkamas pats tinkamiausias (beje, juos parenka tik gydytojas). Gali būti vartojami analgetikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, vaistai, skatinantys kremzlės atsinaujinimą ar atpalaiduojantys raumenis.
Jei liga yra stipriai pažeidusi sąnarį, reikalingas chirurginis gydymas – operacija. Gali tekti sąnarį pakeisti protezu. Dažniausiai protezuojami klubų, kelių sąnariai.

GERIAU TAI, KAS NATŪRALU
Sulėtinti sąnarių kremzlės dilimą bei sušvelninti nemalonius simptomus galima vartojant natūralių priemonių, aprūpinančių sąnarių kremzlės audinį „statybinėmis” medžiagomis. Moksliniai tyrimai parodė, kad gliukozamino sulfato ir chondroitino junginiai ne tik slopina sąnarių skausmą, bet ir palaiko sąnario kremzlės funkciją, sąnarių judrumą. Vienas iš tokių preparatų yra „Artriplex compositum”.
Jo sudėtyje yra gliukozamino, chondroitino ir metilsulfonilmetano. Gliukozaminas dalyvauja sveiko kremzlės audinio, sąnarių skysčio bei vidinių sąnario fermentų sintezėje, slopina sąnarių uždegimą, gerina sąnarių drėkinimą ir lengvina sąnario judesį. Chondroitinas sulaiko vandenį sąnarių kremzlėse, skatina sąnario kremzlės regeneraciją, gerina sausgyslių raiščių būklę. Metil-sulfonilmetanas mažina skausmą ir patinimą, stabdo kremzlinio audinio irimą, gerina sąnarių judrumą, raumenų, raiščių ir sausgyslių kraujotaką. Beje, tokį medžiagų derinį gali vartoti ir vyresnio amžiaus žmonės, be sąnarių negalavimų, turintys ir virškinamojo trakto sutrikimų. Šios medžiagos nedirgina skrandžio, yra gerai pasisavinamos, neturi šalutinio poveikio ir nesukelia virškinamojo trakto sudirginimo simptomų. Vartojant tokių preparatų nereikia tikėtis labai greito efekto, nes poveikis pasiekiamas palaipsniui, bet būna ilgalaikis.

Sunkus fizinis darbas, judėjimo stoka, nevisavertė mity ba, patirtos traumos kenkia sąnariams. Pradėjus vystytis degeneraciniams sąnario pakitimams, sutrinka kaulinio audinio, kremzlės mityba, sąnarys tampa nevisavertis, ima skaudėti. Iš pradžių mažai juntamas skausmas vis stiprėja, sąnariai deformuojasi, sutrinka jų funkcija.

Šaltinis: Sąnarių Ligos