► Vaistiniai augalai

Įvairūs vaistiniai augalai organizmą veikia nevienodai. Pavyzdžiui, kininis ženšenis (Panax qinseng) stimuliuoja centrinę nervų sistemą, o paprastasis apynys (Humulus lupulus), paprastoji sukatžolė (Leonurus cardiaca) – nervų sistemą ramina. Vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis), paprastoji pakalnutė (Convallaria majalis) – veikia širdį ir kraujagysles; vaistinė ramunė (Matriciaria recutita), paprastoji durnaropė (Datura stramonium) – malšina skausmą; paprastoji avietė {Rūbus idaeus), mažalapė liepa (Tilia cordata) – mažina karščiavimą; paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum), trispalvė našlaitė (Viola (*o/6r) – lengvina atsikosėjimą; dirvinis asiūklis (Equise-tOrn aivense), baltalksnis (Alnus incana) – gydo reumatą; plačialapis gyslotis (Plantago major), miškinė sidabražolė (Potentilla erecta) – gydfli virškinamojo trakto uždegimą ir opas; vaistinė melisa (Melissa officinalis), paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus) – laisvina vidurius; mėlynė (Vaccinium myrtillus), paprastoji žemuogė (Fragaria vesca) – stabdo viduriavimą ir t.t.

Daugelis vaistinių augalų vartojami medicinoje vaistams gaminti, maisto ir gėrimų pramonėje, parfumerijoje. Žinoma, daugiau kaip 12 tūkstančių vaistinių augalų. Lietuvoje jų yra apie 800, dalis jų jau įtraukti į Raudonąją knygą.

Šaltinis: Vaistiniai augalai