ALISA STEBUKLų šALYJE IR VEIDRODžIO KARALYSTėJE

12 SKYRIUS. ALISA LIUDININKĖ – Alisa Stebuklų Šalyje

—Esu! — sušuko Alisa visai užmiršusi, kokia didelė ji ką tik užaugo, ir taip staiga pašoko, kad užkliudė suknelės krašteliu teismo narių suolą nužerdama visus posėdininkus žiūrovams ant galvų. Visaip sukritę, jie priminė Alisai akvariumo žuvytes, kurias ji prieš savaitę netyčia buvo išvertusi. — Oi, labai atsiprašau! — sušuko ji sumišusi ir pradėjo skubiai rankioti […]

11 SKYRIUS. KAS PAVOGĖ PYRAGAIČIUS? – Alisa Stebuklų Šalyje

Grifas ir Alisa atbėgę rado Širdžių Karalių ir Karalienę jau sėdinčius sostuose, o aplink juos buvo susispietusi didžiulė svita — įvairūs paukšteliai, žvėreliai ir visa kortų kaladė. Prie­šais sostus stovėjo Širdžių Valetas, surakintas grandinėmis, saugomas dviejų kareivių. Šalia Karaliaus, vienoje rankoje laikydamas trimitą, kitoje — pergamento ritinėlį, sėdėjo Bal­tasis Triušis. Salės viduryje ant stalo buvo […]

10 SKYRIUS OMARŲ KADRILIS – Alisa Stebuklų Šalyje

Netikras Vėžlys sunkiai atsiduso ir nubraukė atžagaria letena ašarą. Jis žiūrėjo į Alisą ir buvo bepradedąs kažką pa­sakoti, bet staiga ėmė taip kūkčioti, kad valandėlę negalėjo nė žodžio ištarti, — Kaulas įstrigo gerklėje, ar ką? —- tarė Grifas purtydamas Netikrą Vėžlį ir mušdamas jį per nugarą. Pagaliau Netikras Vėšlys atgavo žadą ir liedamas graudžias ašaras […]

9 SKYRIUS NETIKRO VĖŽLIO PASAKOJIMAS – Alisa Stebuklų Šalyje

— Tu neįsivaizduoji, brangute, kaip džiaugiuosi, kad mes vėl susitikome! — tarė Hercogienė tvirtai paimdama Alisą už rankos ir vesdamasi ją į šalį. Alisai buvo labai malonu matyti Hercogienę taip gerai nu­siteikusią, ji pamanė, kad, ko gero, tik pipirų paveikta Hercogie­nė taip siautėjo anąkart virtuvėje. „Kai aš būsiu Hercogienė,— tarė ji pati sau (nors ir […]

8 SKYRIUS. KARALIENĖS KROKETO AIKŠTELĖJE – Alisa Stebuklų Šalyje

Prie įėjimo į sodą augo didelis rožių krūmas. Rožės žydėjo baltai, bet prie jų stovėjo trys sodininkai ir paskubomis dažė žiedus raudonai. Alisai tatai pasirodė labai keista, ji priėjo ar­čiau pasižiūrėti ir prisiartinusi išgirdo, kaip vienas sodininkas tarė: — Klausyk, Penkiaaki! Netaškyk taip baisiai ant manęs. — Nieko nepadarysi, brolau,— atsakė Penkiaakis piktai.— Septynakis man […]

7 SKYRIUS BEPROTIŠKA ARBATĖLĖ – Alisa Stebuklų Šalyje

Priešais namą po medžiu stovėjo stalas, prie kurio susėdę Zuikis Paikis ir Skrybėlius gėrė arbatą. Tarp jų tupėjo ir pa­dėjusi ant stalo galvą snūduriavo Pelė Snaudalė, o Zuikis Pai­kis ir Skrybėlius šnekučiavosi atsirėmę į ją kaip į pagalvėlę al­kūnėmis ir sukišę nosis virš jos galvos. „Labai nepatogu tai Pelei Snaudalei,— pamanė Alisa.— Tik jei ji […]

6 SKYRIUS. PARŠIUKAS IR PIPIRAI – Alisa Stebuklų Šalyje

Valandėlę ji stovėjo žiūrėdama į namelį ir galvojo, kas daryti toliau, kai staiga iš miško išbėgo liokajus su livrėja (jai pasi­rodė, kad tai liokajus, nes vilkėjo livrėja, tačiau sprendžiant iš veido greičiau galėjai jį pavadinti žuvimi), ir pradėjo garsiai belsti krumpliais į duris. Jas atidarė kitas liokajus su livrėja, apskritaveidis, didelėmis varlės akimis. Alisa pastebėjo, […]

5 SKYRIUS. VIKŠRAS PAMOKO ALISĄ – Alisa Stebuklų Šalyje

Vikšras ir Alisa kurį laiką žiūrėjo vienas į kitą tylėdami. Pagaliau jis išsitraukė iš dantų kaljaną ir kreipėsi į Alisą tingiu, mieguistu balsu. — Kas tu esi? — paklausė Vikšras. Taip užkalbinta Alisa pasijuto nedrąsiai ir atsakė dreban­čia širdimi: — Aš… aš, gerbiamasis, nė nežinau tikrai, kas dabar esu… žinau tik, kas aš buvau, kai […]

3 Skyrius. LENKTYNĖS BĖKIM LĖKIM IR ILGA ISTORIJA – Alisa Stebuklų Šalyje

LENKTYNĖS BĖKIM LĖKIM IR ILGA ISTORIJA Draugija, susirinkusi ant kranto, iš tikrųjų atrodė klai­kiai: paukščių plunksnos purvinos, žvėrių kailiai išmirkę, nuo visų varvėjo vanduo, visi buvo paniurę, nepatenkinti. Pirmiausia, žinoma, visiems rūpėjo, kaip čia išsidžiovinus: jie pradėjo tartis, ir po keleto minučių Alisa laisvai šnekučia­vosi su žvėrimis ir paukščiais, tarsi būtų juos pažinojusi visą gyvenimą. […]

2 SKYRIUS. AŠARŲ KLANAS – Alisa Stebuklų Šalyje

— Juo toliau, juo keistiau! —sušuko Alisa. (Ji taip nus­tebo, kad valandėlę neįstengė net taisyklingai ištarti žodžius.) — Dabar išsitiesiau kaip didžiausi pasaulyje žiūronai. Likite sveikos, kojelės! — riktelėjo žiūrėdama žemyn į savo kojas, kurios taip nutolo, jog vos bebuvo matyti.— Oi, mano vargšės kojelės, kas jus, mano mielos, dabar apaus kojinėmis ir batu­kais? Aš […]