► Įdomybės apie gyvūnus
Kad nepasiklystume kelyje, mes „apsiginkluojame” žemėlapiais ir moderniausiomis navigacijos sistemomis. Tačiau gamtoje viskas taip sutvarkyta, kad kiekvienas gyvas padaras turi puikų navigacijos pojūtį. Mes jo nejaučiame dėl to, kad evoliucijos procese per nedovanotiną aplaidumą kažkur „pamėtėme”. Užtat dabar tegalime gyvūnams pavydėti.
Žinia, didžiausiais navigacijos asais vadinami paukščiai, jiems nė kiek nenusileidžia ir kai kurios žuvys. Pavyzdžiui, unguriai gyvena gėlose Europos upėse, o neršia Išskirtinai tik Sargasovo jūroje. Upėse jie auga ir kaupia riebalus kelionei. Kai užauga maždaug iki pusės metro ilgio, pradeda poruotis ir galiausiai patraukia j jūrą atlikti tėviškos pareigos.
Kol pasiekia tikslą, upėmis, upeliūkščiais ir sausuma įveikia tūkstančius kilometrų. Atkakę į Sargasovo jūrą, unguriai neria į daugiau kaip kilometro gylį. Ten didžiulio slėgio veikiami išner-šia ir miršta. Tūkstančiai jų palikuonių pakyla į viršų, susiranda Golfo srovę ir vėl keliauja į Europą, tiksliau, į tas vietas, iš kurių atkeliavo jų tėvai. Įdomiausia tai, kad unguriai niekada nepaklysta – jie visada randa kelia į Sargasovo jūrą.
Panašiai elgiasi ir lašišos. Tik jos, priešingai nei unguriai, iš jūros plaukia neršti į upę. Daugelį metų žuvų migraciją stebintys mokslininkai vis dar negali rasti šimtu procentų tikslaus atsakymo, kaip jos randa reikiamą kryptį. Viena populiariausių prielaidų – gyvūnams orientuotis padeda Žemės magnetinis laukas.
Šaltinis: Įdomybės apie gyvūnus