► Sergančių Naminių Gyvūnėlių Gydymas

Pasidomėk veterinarijos klinikomis. Įsigijusi gyvūną, susižinok apie tavo mieste ar rajone veikiančias veterinarijos Įstaigas. Užsirašyk jų telefonus, kad atsiradus reikalui visuomet galėtum paskambinti specialistams. Prieš veždama augintinį pas veterinarą, pasistenk prisiminti, kada gyvūnas pradėjo negaluoti, ar kito jo savijauta, kokiomis ligomis sirgo anksčiau, nes atvykusi į apžiūrą iš jaudulio gali pamiršti ką nors reikšminga.

Pasižymėk pastabas apie augintinio savijautą. Įsigyk sąsiuvinį, kuriame galėtum užsirašyti datas ir pastabas apie augintinio skiepus, vizitus pas veterinarą, negalavimus ir medikamentus, kurie jam buvo skirti. Tai bus naudinga, jei sugalvosi pakeisti gyvenamąją vietą ar dėl kokių nors priežasčių teks jam rasti naujus šeimininkus.

Tinkamai pasiruošk vizitui.
Veždama gyvūną pas specialistą pasistenk jam sudaryti kuo patogesnes transportavimo sąlygas, būk dėmesinga jam ir jokiu būdu nekelk balso, jeigu jis pradės blaškytis, nes įsiaudrinusį ar susierzinusį gyvūną sunkiau apžiūrėti. Būk pasiruošusi padėti specialistui, pvz., pakelti augintinį, paguldyti ant stalo, nuraminti ir pan.

Išsiaiškink ligos eigą. Būdama pas veterinarą pasistenk kiek įmanoma nesijaudinti. Gyvūnai puikiai jaučia šeimininkų nuotaikas, todėl savo dėmesį sutelk į augintinį konsultuojančio specialisto nurodymus. Jei kas nors neaišku, paprašyk specialisto patikslinti. Juk nuo to, kaip taisyklingai įvykdysi veterinaro nurodymus, priklausys tavo augintinio savijauta. Užsirašyk tikslią ligos diagnozę ir specialisto pavardę, kad kitą kartą galėtum aptarti su juo kilsiančius klausimus. Jei atsiras kokių nors neaiškumų dėl gydymo, pasiteirauk, kokių dar tyrimų galėtum atlikti, kurie padėtų išsklaidyti tavo abejones.

Verta žinoti
Gyvūnui sergant, pakinta dauguma jo organizmo fiziologinių funkcijų – temperatūra, pulsas, kvėpavimo dažnis, kraujo sudėtis, tačiau ne visada šie pokyčiai yra ligos simptomai. Pulsas gali padažnėti po bėgiojimo, pieno rūgšties padaugėja kraujyje nuo intensyvios veiklos.
Augintiniai dažnai kenčia dėl įvairių traumų: sumušimų, sąnarių išnirimų, kaulų lūžių, atvirų žaizdų. Dažniausiai jie sužalojami gaudant, transportuojant, laikant netinkamose patalpose, per peštynes su kitais gyvūnais ir pan.
Ypač pavojingi galvos, pilvo, krūtinės sričių sumušimai, dėl kurių gyvūnus dažnai ištinka staigi mirtis. Nestiprūs sumušimai dažnai praeina savaime, tik augintiniui būtina visiška ramybė.
Labai žalinga, kai augintiniui trūksta vitaminų, būna nesubalansuotas baltymų, riebalų, angliavandenių kiekis. Tai gali sukelti įvairių medžiagų apykaitos sutrikimų, dėl kurių gyvūnai dažnai nusilpsta ir suserga.
Avitaminozė augintiniams pasireiškia skirtingai. Pvz., netaisyklingai šeriami žiurkėnai ir pelės Nesėja, jų kailiukas netenka žvilgesio, susivelia, ausys nušąšta.
Pasitaiko, kad gyvūnai suserga infekcinėmis ligomis, kurias sukelia virusai, bakterijos, mikroskopiniai grybeliai. Kai kurios tų ligų yra pavojingos žmonėms, todėl įtarusi, kad augintinis serga, turėtum kuo skubiau kreiptis į specialistus.
Susižeidusį augintinį, jei žaizdos negilios, paviršinės, gali išgydyti ir be veterinarijos gydytojų pagalbos. Žaizdą išplauk ir išvalyk sterilia vata. Plauk 3% vandenilio peroksido, furacilino ar kalio permanganato tirpalu, jei žaizda nelabai kraujuoja, pa-barstyk streptocido milteliais.
Ligų daug lengviau išvengti, nei išgydyti jau sergantį gyvūną.

Katės dantų akmenys?
Naminių kačių dantų akmenys dažniausiai susiformuoja dėl to, kad jos yra šeriamos maistu, kurį valgo šeimininkai. Dantų akmenų tavo augintinė išvengs, jei kasdien jai duosi bent šiek tiek sauso ėdalo, o šviežia mėsa lepinsi tik kartą per savaitę. Kačių dantų akmenys paprastai šalinami veterinarijos klinikose.

Tai įdomu

Normali katės kūno temperatūra – 38-39,5°C, pulsas -110-130 tvinksnių per minutę. Jaunų kačių kūno temperatūra yra aukštesnė nei suaugusių ar senų. Pervargusių ir liesų – žemesnė nei nutukusių, patelių – keliais laipsniais aukštesnė nei patinų.
Jei tavo šunelio snukutis šiltas, iškart nemanyk, kad jis blogai jaučiasi. Taip gali būti, kai šuo tik prabunda iš miego. Mat miegantiems šunims pakyla šnervių temperatūra. Tačiau jei šunelio snukutis sausas ir tarsi aptrauktas plėvele, o pats augintinis neėda, yra vangus, reikėtų jį parodyti veterinarui. ■ Akvariumo žuveles gali užpulti žuvų utėlės (Argulus folaceus).

Sergančių gyvūnų slauga
Ligos eiga ir sveikimo greitis didžia dalimi priklauso nuo tinkamos gyvūno priežiūros. Patalpa, kurioje laikomas sergantis gyvūnas, turi būti nuolat vėdinama, kasdien valoma, apsaugota nuo skersvėjų, drėgmės ir tiesioginių saulės spindulių. Sergančio augintinio pasistenk nelaikyti prie televizoriaus ar radijo aparato, virtuvėje. Jei šuniui ar katei tenka ilgai gulėti, gali atsirasti pragulu, todėl labiau atsikišusias kūno vietas gali patrinti spiritu. Ligos periodu gyvūną patariama tinkamai šerti. Ėdalas turėtų būti lengvai pasisavinamas, jame neturi trūkti jokių organizmui reikalingų medžiagų.

Šaltinis: Sergančių Naminių Gyvūnėlių Gydymas