► Sveikas Maistas Vaikams – Ekologiški Produktai
Galbūt tai nuskambės it seniokiška nostalgija, bet kai augome mes, viskas dar buvo kitaip. Nežinojome, kas yra sauskelnės, greitasis maistas. Užtat patyrėme, kaip kvepia tikras pienas, iš močiutės daržo nuskintas agurkas. Ištisus metus gyvenome sezonų kaitos laukimu: kada prinoks pirmasis pomidoras, kada ateis Kalėdos ir mama parneš namo mandarinų. Ar pamenate, kaip visa tai kvepėjo?.. Kvepėjo, nes buvo tikra ir išlaukta. Dabar vaikams laukti nereikia – net ir viduržiemy gali valgyti šviežias braškes, pomidorus. Deja, visa tai nekvepia. Nekvepia, nes tai tėra apgailėtina parodija -didelė dalis šių uogų ir daržovių niekada nė nematė tikros saulės…
Ištakų beieškant…
Tiesą sakant, liūdna, kad daugybė vaikų niekada neužuos, kaip gardžiai kvepia močiutės kepama duona. Negalės pamerkti noselės į ką tik primelžto šviežio tikro kaimiško pieno putą, nes jie neturi kaimo. Daugelis šiuolaikinių močiučių jau ne tos šiltos, jaukios senučiukės su skarelėmis ant galvų savo mažame mediniame kaimo namuke laukiančios vasaroti atskubančių vaikaičių. Šiuolaikinės močiutės mūvi džinsus ir gyvena dulkių pritvinkusiame mieste. Tiesą sakant, natūralių ciklų nepaisantis, nesveikas gyvenimas ir prasidėjo tada, kai atitrukome nuo savo šaknų, nuo ištakų, kur gimsta maistas. Prieš keletą metų mokyklose atlikta apklausa atskleidė absurdišką dalyką: didmiesčių paaugliai jau nežino, kuo skiriasi bulius ir karvė, ir kaip pastaroji melžiama. Nežino, kaip vištos deda kiaušinius ir kaip peri viščiukus… Taigi kaip mūsų vaikai gali suprasti, kas yra natūralus maistas, jei neturi nė menkiausio suvokimo, iš kur jis atsiranda? Užtat dar nė nemokėdami vaikščioti jie žino, kad jais visada pasirūpins čia pat šalia namų it nepajudinama tvirtovė stūksantis prekybos centras. Jame viskas gražiai supakuota, švaru (neretai net bulvės nuplautos, kad ne-duokdie, neišduotų savo žemiškos kilmės), šviežia (nes konservantai neleidžia greitai sugesti) ir skanu (nes natrio glutamatas skanumynu paverčia net beskonės sintetinės tešlos gniužulą). Šia tema būtų galima kalbėti valandų valandas ir, kaip sakoma, kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Bet šįkart mūsų tikslas ne toks. Todėl šią ilgąjžanginę tiradą baigsime esmine mintimi: ekologinis mąstymas prasideda nuo ištakų. Aiškiau kalbant, jei norite, kad jūsų vaikas nepasiklystų spalvingų pakuočių jūroje, turite jam paaiškinti, iš kur viskas atsiranda. Leiskite jam pajusti gyvybės atsiradimo ir augimo stebuklą. Iš pradžių pakaks bent to, jei ant savo palangės drauge pasė-site prieskoninių žolelių. Arba apsilankysite pas tetulytę kaime, kuri dar turi karvę ir pulkelį vištų…
Tiesą sakant, šio straipsnio pavadinimas „Ekologiška vaikystė” sąlyginis – jei pradėtume gilintis iš esmės, atrastume, kad šioje planetoje vargu ar išvis jau gali būti kas nors ekologiška. Todėl ir neketiname kalbėti apie specialiais ekologijos ženklais pažymėtą maistą. Pakalbėkime bent jau apie natūralų. Beje, ši sąvoka irgi tapo gerokai iškreipta. Prekybininkai, pajutę, kad šis žodis – geras masalas sveikesniu gyvenimo ištroškusiems pirkėjams, „štampuoja” jį visur, kur papuola. Kad jau kalbame apie vaikų maistą, būtiniausiai norėtume pabrėžti ir dar vieną žodį, ant kurio „pasimauna” vaikučiams geros sveikatos linkintys tėveliai. Sutikite, žodis „vaikiškas” skamba taip nekaltai, bet… jei ant maisto pakuotės pamatysite šį užrašą, pasitelkite visą įtarumą ir atidžiai perskaitykite, kas nurodyta produkto sudėtyje – dažniausiai vos įžiūrimomis raidelėmis. Paradoksas-dažnai specialiai vaikams skirtas maistas būna pats nesveikiausias -su krūva dažiklių, šaldiklių… Juk vaikučiai mėgsta tai, kas kvepia ir saldu, tiesa? Kaip gi „gerieji” dėdės gamintojai nepamalonins savo mažųjų pirkėjų. Kad tempti tėvelius už skverno prie vieno ar kito produkto būtų dar daugiau ūpo, specialiai vaikams kuriamos gražios pakuotės, įtaigios reklamos. Ir vis dėlto… kartais taip norėtųsi tų „gerųjų” dėdžių paklausti, ar produktų, kuriuos taip įtaigiai perša mūsų atžaloms, taip noriai duoda ir savo vaikams? Deja, sąžinė – nematomas dalykas… Užtat ant mūsų, tėvų, pečių gula dviguba našta: ne tik pamaitinti atžalėles, bet dar ir rūpintis, kuo pamaitinti.
Ar Įmanoma apsaugoti
Nemažai gimdytojų jau nepajėgia (o gal ir nenori) sekti, ką valgo vaikas. Tad numoja ranka: „Et, neišsaugosi, vis tiek ras, kur prisivalgyti visokių niekų.” Ir kuo ramiausiai pietums perka pieniškų dešrelių (neva mėsos) ir butelį ryškia spalva akį rėžiančio gazuoto gėrimo. Tiesa, nenusaugosi. Juk vaikas nėra izoliuotas nuo visuomenės. Tarkim, eina į darželį, kuriame, kaip žinia, pietums per dieną teišgalima skirti kelis grašius – kam tokiu atveju galvoje sveikas maistas, svarbu, kad apskritai gauna pavalgyti. Ką jau kalbėti apie mokyklą, kurios valgykloje parduodami traškučiai ir vaisvandeniai. Negi grauš apvytusi ekologišką obuolį, kai yra išrasa tokių skanumynų…
Ir kuo didesnis vaikas, tuo mažiau šansų jį įtikinti maitintis sveikai. Laimė, randasi tokių iniciatyvų kaip www.sveikasvaikas.lt , kurios po truputį formuoja naują požiūrį į maistą. Vis aktyviau pasaulyje kuriami ir ekologiški darželiai, mokyklos, kur vaikai nuo mažens mokomi geros mitybos įpročių, patys augina daržoves. Kitaip tariant, domėtis tuo, ką valgai, pamažu tampa savotiška mada. O vaikams, ypač paaugliams, juk labai imponuoja tai, kas yra madinga…
Kodėl vaikai serga
Aplinkui tik ir girdi, kaip tėvai skundžiasi, kad jų vaikas nuo gimimo silpnos sveikatos. Kartais net gydytojai stebisi neatsistebi, diagnozavę kelerių metų vaikui ligą, kuria įprastai serga senukai. Įvairios vaikus kamuojančios alergijos, astma, cukrinis diabetas, nutukimas ir kitos sunkios ligos civilizuotame pasaulyje įgauna kone epideminį mastą. Susirūpinę tėvai diskutuoja, kokiais vaistais ar metodais gydyti savo atžalą. Ir tik nedažnas savęs paklausia: „Palaukite, o kodėl mano vaikas apskritai serga?” Manote, į šį klausimą nėra atsakymo? Anaiptol! Atsakymas yra, tik vargu ar daug yra norinčiųjų jį išgirsti. O tiesa tokia: daugelį vaikų susargdina netinkamas gyvenimo būdas. Ir dažniausiai net ne jų pačių, o tėvų. Viskas prasideda dar iki pradedant mažylį. Pasvarstykime, kokį gyvenimo būdą gyvena statistinis šiuolaikinis jaunas žmogus. Stresas, svaigalai, medikamentai, nesveikas maistas, užterštas oras, vanduo… O kur dar aplinkoje nuolat sklandantys įvairiausi buitiniai chemikalai, valikliai, purškikliai, kvepik-liai, skalbikliai, galiausiai be saiko naudojama kosmetika. Vos užsimezganti gyvybė jau pasmerkta nesveikai būčiai. O ką valgo nėščiosios? Ne viena tikrai neturi laiko (kartais gal ir noro) kasdien gamintis sveikus pietus, o įsčiose besisūpuojančiam būsimam kūdikėliui reikalingų medžiagų ir mikroelementų stygių mėgina kompensuoti nėščiosioms skirtais maisto papildais. Dėl kurių naudos mokslininkai jau seniai abejoja. Gimus vaikeliui ydinga grandinė nenutrūksta. Statistinis kūdikis auga valgydamas mamos pieno pakaitalą, vystomas į sintetines sauskelnės, kurios ne tik trukdo odelei laisvai kvėpuoti, dargi yra didžiulis gamtos taršalas. Kas toliau? Ūgtelėjęs vaikutis patenka į sintetinių saldumynų, pusgaminių ir kitokių surogatų „rojų”, o gimtadienius švęsdamas greitojo maisto restorane, savo skonio receptorius žaibiškai „ištreniruoja” mėgautis natrio glutamatu. Tiesa, pamiršome dar vieną „gėrį” – TV ir kompiuterius. Jie tikrai būtų niekuo dėti, jei būtų naudojami pagal paskirtį – teikti tam tikrą informaciją. Bet prie jo visam pusdieniui pasodinti vaiką vien tam, kad jis, tiesiai šviesiai tariant, „neknistų proto”, tai jau kas kita. Ir po viso to nustebę savęs klausiame, kodėl mūsų vaikai serga?.. Be abejo, ši pastraipa greičiausiai nuskambėjo lyg bambekliš-kas moralas. Tačiau tik pripažinę „nepatogią” tiesą, mes galime subręsti pokyčiams. Patikėkite, tai nėra užburtas ratas ir jūs tikrai nesate priverstajame amžinai suktis. Visada turite teisę rinktis. Ir tikrai nebūsite vienintelė. Apsidairykite, žmonių, kurie kuria savo vaikams sveikesnę vaikystę, jau yra nemažai. Ir jų vis daugėja.
Norite savo atžalai įpiršti sveiką gyvenimo būdą? Tada pirmiausia turite pradėti nuo savęs. Pakartosime seną, bet 100 procentų patvirtintą tiesą: vaikai visko, be abejo, ir sampratos apie gyvenimo būdą, išmoksta kopijuodami tėvus. Jūs nė už ką neįtikinsite atžalos, kad jam privalu valgyti ekologišką kruopų košę, jei patys tuo metu kir-site riebią rūkytą dešrą. Ir atvirkščiai, jei maitinsitės sveiku, natūraliu maistu, su vaikučiu nė nereikės pradėti specialių didaktinių pokalbių apie mitybą. Tiesiog jam toks maistas bus suvokiamas kaip įprastas ir skanus.
Natūralios mitybos pradžia yra pirmasis ir pats svarbiausias vaikučio maistelis – pienas. Jei tikrai linkite savo mažyliui geros sveikatos, jei norite, kad jis puikiai vystytųsi, maitinkite savo pienu. Pasistenkite bent jau pirmuosius metus. Žinoma, jaunai mamai sunku atlaikyti visuomenės spaudimą. O kur dar reklamos, įtaigiai siūlančios pakaitalą, kuris savo maistinėmis savybėmis esą niekuo nenusileidžia tikram mamos pienui. Netikėkite! Nėra išrasta, greičiausiai niekada ir nebus, tokio pakaitalo, kuris jam prilygtų. Tai, ką sukūrė gamta, jau yra tobula.
Dar vienas dalykas: maži vaikai labai paslankūs „smegenų plovimui”, t. y. jie dar neturi susiformavę aiškios nuo monės, kas yra gerai, o kas blogai. Taigi tą nuomonę pirmiausia formuoja pasitelkdami savo artimų žmonių patirtį ir informaciją. Jei nuo pat lopšio vaikučiui aiškinsite, koks maistas yra sveikas, o koks ne, ir dar tai patvirtinsite geru savo pavyzdžiu, ilgainiui suvokimas, kad būtina sveikai maitintis, mažajam įaugs į kraują.
Patarimai jaunoms mamytėms
Leiskite mažyliui džiaugtis laisva ir sveika kūdikyste – neapkraukite jo krūvomis nereikalingų daiktų. Žaisliukų geriau pirkite keletą brangesnių, bet iš tiesų lavinančių ir, svarbiausia, geros kokybės. Pigūs kiniški niekučiai ne tik greitai virsta bevertėmis šiukšlėmis ir teršia aplinką, jie dargi nesaugūs – skleidžia nuodingas medžiagas arba gali sužeisti. Būkite ekologiška – naudokite natūralius daugkartinius vystyklus. Įsivaizduokite, JAV kasmet sunaudojama apie 16 milijardų sauskelnių – tokiu kiekiu būtų galima 7 kartus nutiesti taką iki Mėnulio ir atgal. Baisiausia, kad sintetinės sauskelnės nesuyra kelis šimtus metų… Net jei jums ir nerūpi aplinka, verta pagalvoti apie vaikučio sveikatą. Interneto svetainės www.bef.lt duomenimis, daugelio sintetinių sauskelnių sudėtyje yra apie 70 proc. medienos ir 30 proc. naftos produkto plastiko. Remiantis šio tinklalapio informacija, tiriant kai kurių gamintojų sauskelnes rasta įvairių itin toksiškų medžiagų. O kiek dar jų nerasta… Šie faktai verčia susimąstyti.
Ne mažiau verčia susimąstyti ir kosmetika kūdikiams. Mokslininkai skambina pavojaus varpais, kad daugelis šiuolaikinių mamų yra praradusios saiką naudodamos kūdikiams skirtą kosmetiką. Kremukai, drėgnos servetėlės – visa tai atrodo patraukliai, maloniai kvepia. Bet iš tiesų tai yra chemija ir jūsų mažyliui ji tikrai ne į sveikatą. Sveikam kūdikiui nereikia jokių kremukų. Muiliukas, aliejukas (geriausiai bekvapis, ekologiškas) ir grynas vanduo-tokios kosmetikos per akis. Atidžiau rinkitės drabužėlius. Dabar išties gausu nepaprastai gražių, spalvingų ir nebrangių sintetinių drabužiukų mažyliams. Jais pernelyg žavėtis tikrai nederėtų. Juose netrūksta chemijos, be to,tokie drabužėliai dirgina odelę, trukdo jai kvėpuoti. Kitaip tariant, ne viskas gerai, kas atrodo gražiai. Verčiau rinktis ne tokius išvaizdžius, nespalvotus, bet užtat sveikus ir natūralius dra-bužiukus, ypač apatinius, kurie tiesiogiai liečiasi su kūneliu. Nepamirškite ir tinkamų skalbimo priemonių. Jokių kvepiančių minkštiklių ir puriklių. Nepagailėkite kelių litų bekvapei ekologiškai skalbimo priemonei.
Loading ...