Žmogui reikalingos medžiagos (Baltymai, riebalai, angliavandeniai)

Ko reikia žmogui?
Kad žmogus galėtų normaliai gyventi, maiste turi būti visų medžiagų, iš kurių sudarytas jo kūnas: baltymų, angliavandenių, riebalų, mineralinių medžiagų ir vandens.

Baltymai yra pagrindinė sudedamoji visų organizmo audinių ir ląstelių maisto dalis. Baltymų vertingumas priklauso nuo juose esančių aminorūgščių. Kur kas vertingesni gyvulinės kilmės baltymai.
Angliavandeniai – pagrindiniai organizmo energijos tiekėjai. Jų daugiausia randama augalinės kilmės produktuose. Angliavandenių reikšmė labai didelė. Pavyzdžiui, 2/3 šilumos organizmas gauna iš angliavandenių.
Riebalai. Jie būna augalinės ir gyvulinės kilmės. Per parą vidutinio sunkumo fizinį darbą dirbantis žmogus turi gauti 80-100 g riebalų.
Mineralinės medžiagos reguliuoja organizmo normalią veiklą.
Vanduo. Apie 2/3 organizmo sudaro vanduo. Žmogus per parą suvartoja 2-3 l vandens.

Kalis Organizme

Kalis (Ca). Jo yra visuose augaluose ir gyvūnuose. Augalai jį ima iš dirvožemio, o gyvūnai gauna su maistu.

Žmogui per parą reikia 2-3 mg kalio. Kaupiasi ląstelėse. Kalio jonai padeda reguliuoti nervinį impulsų sklidimą, širdies ir kitų raumenų susitraukimą, palaiko osmosinį slėgį, aktyvina fermentus, dalyvauja baltymų fotosintezėje.

Kalio veiklą reguliuoja antinksčių hormonai.

Kalcis Organizme. Kalcio Trūkumas

Gyvojo organizmo 70-90 proc. sudaro vanduo. Likusi dalis – organinės ir mineralinės medžiagos, be kurių organizmas negalėtų gyventi. Tai kalcis, kalis, magnis, natris, chloras, fosforas, geležis, varis, silicis, siera, jodas ir kt. Pirmųjų septynių žmogaus organizmui reikia daugiausia, tačiau ir likusiųjų trūkumą galime labai skaudžiai pajusti.

Kalcis (Ca) organizme naudojamas kaip statybinė medžiaga. Kauluose yra daugiau kaip pusė visų organizmo kalcio atsargų. Raumenyse jis palaiko ląstelių elektrinį aktyvumą.

Trūkstant kalcio atsiranda traukuliai. Kalcio pasisavinimą reguliuoja endokrininių liaukų hormonai. Trūkstant šių hormonų, sutrinka kalcio pasisavinimas. Augalai kalcį ima iš dirvožemio, o žmonės gauna su maistu ir vandeniu. Ląstelėse beveik visas kalcis susijungęs su baltymais, organinėmis rūgštimis ir kt.

Kalcio jonai perduoda jaudinimą raumenims, skatina širdies darbą, aktyvina kraujo apsauginius baltymus. Kalcio kiekį reguliuoja skydliaukė, vitaminas D.

Geležis Žmogaus Organizme

Geležis (Fe). Ji būtina deguonies apykaitai, oksidacijos reakcijoms. Žmogus ir kiti gyvūnai jos gauna su maistu. Daug geležies yra ankštinių augalų sėklose, burokėliuose, mėsoje, kepenyse, kiaušiniuose.

Geležis rezorbuojama plonųjų žarnų viršutinėje dalyje. Geležis būtina hemoglobino, mioglobino, citochromų, katalazės, peroksida-zės sintezei. Dėl geležies trūkumo sutrinka kvėpavimas, atsiranda anemija. Beveik visa geležis susijungia su baltymais, sudarydama feritinus, kurie organizme kaupiasi kaip geležies atsarga. Geležies trūkumas slopina chlorofilo sintezę, augalai sunkiau auga. Žmogui geležies paros norma – 6-10 mg.

Magnis Maisto Produktuose

Magnis (Mg). Būtinas visiems organizmams. Jis yra chlorofilo komponentas, skatina nukleino rūgščių sintezę, fotosintezę, ląstelių dalijimąsi, aktyvina daugelį fermentų, palaiko ląstelių turgorą. Jo trūkumas maiste trikdo žmogaus nervų sistemos jaudrumą, raumenų susitraukimą.

Magnio randama tokiuose maisto produktuose:

• Tuna,
• artišokai,
• bananai,
• figos,
• grikių miltai,
• ryžiai,
• miltai,
• slyvų sultys,
• migdolai,
• pupelės,
• brokoliai,
• špinatai,
• bulvės,
• moliūgų sėklos,
• sojų pupelės,
• lęšiai.

Natris Organizme

Natris (Na). Jo yra visuose organizmuose, daugiausia audinių skysčiuose, kraujo plazmoje.

Jis aktyvina kai kuriuos fermentus, palaiko osmosinį slėgį, rūgščių ir bazių pusiausvyrą. Natris svarbus nervinių impulsų perdavimui, vandens apykaitai. Per didelis natrio kiekis yra pavojingas, nes tada padidėja kraujospūdis, prasideda hipertoninė liga. Jei natrio trūksta kraujo plazmoje, jis tuojau iš audinių ir ląstelių keliauja į kraują. Jei trūksta natrio – jaučiame troškulį. Žmogui per parą reikia 2-10 mg natrio.

Sinusito Gydymas Liaudies Medicina

Liaudies medicinos patarimai sinusito gydymui:
• Į verdantį vandenį įdėti smulkiais gabalėliais supjaustytas 2 skilteles česnako. Pakvėpuoti šiais garais kelias minutes.
• Purkšti į nosį druskos tirpalą (1 šaukštelis jūros druskos stiklinei vandens). Valgomoji druska netinka.
• Pravartu kojas tepti garstyčių miltelių košele.
• Dažnai naudoti šiltus kompresus.
• Labai gerai naudoti oro drėkintuvą.

Šąla Galūnės (kojos, rankos), Ką Daryti?

Mokslas nurodo, kad daugelis pagyvenusių žmonių žiemą ar rudenį jaučiasi blogai, nes jiems nuolat šalta. Tai atsitinka todėl, kad šaltuoju metu kai kurių žmonių organizmas suvartoja daugiau vitamino E. Trūkstant šio vitamino kūnas ypač jautrus šalčiui. Jeigu atsirado tokia nemaloni-savijauta, reikia valgyti kuo daugiau produktų, turinčių vitamino E.

Be įprastų daržovių, pasistenkite kasdien suvalgyti po 2-3 riekes rupios ruginės duonos arba porą šaukštelių daigintų kviečių. Nepamirškite lazdynų bei graikinių riešutų, kasdien išgerkite po 200 g pieno arba jogurto. Valgydami duoną užsitepkite sviesto. Vietoje pieno galite gerti jogurtą. Tiktų kasdien išgerti po kapsulę vitamino E. Be to, reikėtų papildyti organizmą maistinėmis medžiagomis, gerai maitintis, gerti vitaminų, mineralinių medžiagų ir aminorūgščių.

Grūdų Nauda Organizmui

Taip! Grūdai – maistas, ir ne bet koks, o ekologiškai švariausias maistas. Žinome, kad maistingose ir vertingose daržovėse yra nitratų, bet apie grūdus to nepasakysi. Kaip sako dr. K. Vaištarienė, grūdai – saulės ir kosminės energijos maistas. Grūdais maitinosi visos civilizacijos ir maitinsis ateityje. Svarbiausia grūdus tinkamai paruošti, kad nežūtų juose sukaupta energija.

Grūdai, dėl didelio kapiliarinio aktyvumo, sugeria daug žalingų žarnyno teršalų. Tai geriausia organizmo valymo priemonė. Vandenyje virtos kruopos (be cukraus, pieno ir kitų priedų) šalina iš žmogaus organizmo druskas, šlapimo rūgštį, riebalines gleives, smėlį. Kruopos palengvina artritu, poliartritu, radikuljtu, inkstų ir kitomis chroniškomis ligomis sergančių ligonių būklę.

Sveika Mityba Ir Gyvensena

Žmogaus sveikata, darbingumas, gera nuotaika labiausiai priklauso nuo mitybos. Sveikame maiste, be baltymų, riebalų ir angliavandenių, turi būti pakankamai ir biologiškai aktyvių medžiagų — vitaminų, mineralinių, aromatinių medžiagų (organinių rūgščių, eterinių aliejų (fitoncidų) bei ląstelienos. Šių medžiagų daug yra daržovėse. Pastaruoju metu gyventojai valgo daugiau koncentruotą, labai kaloringą maistą, turintį daug angliavandenių, baltymų, riebalų. Per daug jų vartojant sutrinka medžiagų apykaita, susergama įvairiomis ligomis.