Skiepai

Seniau tokios ligos kaip kiaulytė, skarlatina, kokliušas ar poliomielitas mažyliams sukeldavo įvairių sunkių komplikacijų. Šiuolaikinė medicina sako daugelį pavojingų ligų pažabojusi skiepais. Tiesa, natūralaus gyvenimo būdo šalininkai turi įvairių argumentų, kodėl nevertėtų skiepyti mažylių. Tačiau medikai perspėja, kad tai gali būti pavojinga. Be to, atsisakius skiepų, sunkiosios vaikystės ligos gali kartotis. Skiepyti ar ne – rinktis jums. Daugelis skiepų nuo vaikiškų ligų yra kompensuojami valstybės, t. y. nemokami. Kol kas nekompensuojama vėjaraupių vakcina. Ji yra gana brangi, tad tėvai turi patys apsispręsti – skiepyti nuo šios ligos savo mažylį ar ne. Optimalus vaikų skiepijimo laikas nuo vėjaraupių yra nuo 12 iki 18 mėnesių amžiaus. Galima skiepyti ir vėliau, jei vaikas dar nesirgo šia liga.

Nuo difterijos, kokliušo, stabligės, poliomielito mažyliai skiepijami nuo dviejų mėnesių amžiaus. Kiekvienai ligai yra numatytas laikas, kada reikėtų atnaujinti skiepus. Tarkim, kad vaikas įgytų imunitetą difterijai, kokliušui ir stabligei, išviso reikia skiepyti tris kartus – dviejų, keturių ir šešių mėnesių kūdikį. Po to – dar vienas skiepas, sulaukus aštuoniolikos mėnesių. Kad nesusimaišytumėte, kada reikia skiepyti vaiką, pravartu turėti skiepų kalendorių. Jame surašyta, kokio amžiaus vaiką reikia skiepyti viena ar kita vakcina. Tokį skiepų kalendorių paprastai duoda skiepijantys gydytojai.

Kūno Riebalų Matavimas

Svarstyklės, kurios išmatuoja kūno riebalų masę ir pan. Kokiu principu jos veikia. Ar nekenksminga jomis naudotis dažnai (neskleidžia pavojingų spindulių ir pan.)? Kas kiek laiko tikslinga matuoti kūno riebalų masę ir kaip atsikratyti riebalų nuo problemiškiausių kūno vietų, ypač pilvo.

Kūno riebalų matuoklis leidžia namų sąlygomis tiksliai nustatyti kūno riebalų kiekį procentais ir kilogramais. Taip pat kūno masės indeksą ir kt. Net jeigu kūno svoris normalus, organizme gali būti paslėptų, vidaus organus supančių riebalų, kurie didina daugelio ligų riziką. Šios riebalų sankaupos daug pavojingesnės nei poodinės, paviršinės, kurios kaupiasi ant pilvo, šlaunų, rankų ir kt. Anot specialistų, riebalų kiekį ypač svarbu sekti turintiems antsvorio ar nutukusiems žmonėms, nes nutukimas didina cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių, sąnarių ir kitų ligų riziką. Per didelis svoris neretai būna ir nemigos, menstruacijų ciklo ar kvėpavimo sistemos sutrikimų priežastis.
Kūno riebalų matuoklis padeda lengviau nustatyti, ar dieta yra veiksminga, nes galite greitai sužinoti, kiek kūno riebalų sumažėjo jos laikantis, ar svoris didėja dėl tvirtėjančių raumenų (jeigu aktyviai sportuojate), ar dėl didėjančios riebalų masės (lengviau koreguoti valgiaraštį, taip pat fizinį krūvį ir pan.).

Tai visiškai neskausminga ir greita procedūra, trunkanti vos 7-10 sekundžių. Pavyzdžiui, OMRON kūno riebalų matuokliai veikia pagal bioelektrinės varžos metodą, kuris yra nepavojingas sveikatai.

Jeigu instrukcijoje rašoma, kad prietaisas veikia bioelektroninės varžos principu, vadinasi, srovės, kurios teka kūnu, yra labai silpnos ir visiškai nepavojingos (kūnu teka mikroamperai). Organizmas negauna jokios kenksmingos spindu-liuotės. Panašiu principu atliekami Folio metodo ir Vega testo tyrimai. Pertam tikrus energiškai aktyvius taškus, esančius paduose ir pirštuose, yra matuojama odos ir kūno atskirų zonų bioelektrinė varža. O speciali programa akimirksniu ištiria elektrinę varžą kūno audiniuose ir apskaičiuoja kūno audinių sudėtį, t. y. procentais ir kilogramais nurodo kūno riebalų, svorio parametrus ir kt. Kūno riebalų matuoklis yra nekenksmingas nei suaugusiesiems, nei vaikams.

Pajuodę paakiai vaikui (Ką daryti)

Mano sūnui šešiolika metų. Pastaruoju metu jo paakiai labai pajuodę. Jis miega normaliai (po 7-8 val.), sportuoja, gana ilgai būna lauke, išgeria nemažai skysčių, gerai maitinasi. Lyg ir nėra priežasčių. Gal tai kokios nors ligos simptomas? Kur reikėtų kreiptis, kokius tyrimus atlikti?

Pajuodę paakiai vaikui – nebūtinai ligos simptomas. Tai gali būti genetiškai paveldima, ypač jei tokią odą aplink akis turi vienas iš tėvų ar senelių. Kartais pajuodę paakiai gali būti (bet nebūtinai) sutrikusios kepenų veiklos požymis. Jeigu jums tai kelia nerimą, patarčiau kreiptis į šeimos gydytoją. Vertėtų ištirti kraują, o prireikus ir vidaus organų veiklą. Jeigu pajuodę paakiai kelia psichologinį diskomfortą, yra maskuojamųjų kosmetikos priemonių (pasitarkite su kosmetologu).

Kosulio Gydymas

Anot gydytojų, kosulys gali būti daugelio ligų simptomas. Ilgai trunkantis kasdienis kosulys rodo, kad organizme yra sutrikimų. Jį gali sukelti bronchitas, plaučių uždegimas, sinusitas, užsitęsusi sloga ir kitos kvėpavimo takų ligos. Momentinį kosulį provokuoja tabako dūmai, užterštas ar šaltas oras ir kt. Kosulys – gynybinis refleksas, siekiantis pašalinti iš kvėpavimo takų skreplius, dūmus, dulkes, svetimkūnius. Dažniausiai kosulys atsiranda dėl peršalimo. Pagal kosulį galima spręsti, ar visiškai pasveikote. Jeigu tebekosite, tai – ženklas, kad liga nėra iki galo išgydyta. Reikėtų neiti į lauką, tęsti gydymą. Kosulį lengvina skysčiai – per dieną reikia išgerti apie 1-1,5 I, įskaitant vandenį, vaistažolių arbatą ir kt.

Žagsulys. Kaip nustoti žagsėti per 1 min

Labai paprasta būdas kaip nustoti žagsėti per 1 min. Veikia 90% atvejų.

1. Labai giliai įkvėpkite, taip kad daugiau įkvėpti oro negalėtumėte
2. Dabar sulaikykite kvėpavimą
3. Prarykite visas burnoje esančias seiles
4. Šiek tiek palaukite, kol vėl prisikaups seilių ir vėl jas nurykite
5. Pakartokite seilių rijimą trečią kartą

Atminkite, jog ryjant seiles negalima kvėpuoti. Trečias rijimas turi būti gan sunkus, nes kitaip jūs stengiatės nepakankamai. Jeigu tuo metu kai ryjate netyčia vėl sužagsite, viską pakartokite iš naujo, kol pavyks nesužagsėjus 3 kartus praryti seiles.

Jeigu jūs priklausote tiem 10%, kuriems nepavyko atsikratyti žagsėjimo, yra kitas metodas.

Paimkite 350ml stiklinę vandens. Dabar stovėdami pasilenkite taip, kad žiūrėtumėte sau į pilvą. Tokioje būsenoje ramiai išgerkite stiklinę vandens. Stenkitės nekvėpuoti, kai geriate, bet galite trumpam sustoti ir pakvėpuoti per nosį, tik neatsitieskite atgal. Pabaikite gerti vandenį.

Žagsulys turi liautis. Šie du metodai yra 100% veiksmingi žagsėjimo sustabdymui.

Lauksime komentarų, kaip sekėsi nustoti žagsėti

Kambarinių Augalų Poveikis Sveikatai

Kambariniai augalai ne tik puošia kambarius, bet ir veikia juose esančius žmones, nes kiekvienas augalas skleidžia stiprią bioenergijos srovę. Be to, beveik visų kambarinių gėlių žiedai išskiria fitoncidų, kurie naikina ligas sukeliančias bakterijas.

Mirta

Mokslininkai nustatė, kad patalpoje, kurioje auginama paprastoji mirta, ligas sukeliančių mikrobų būna du kartus mažiau. Be to, mirtomis patariama gydyti gripą, jos padeda ir nuo šios ligos apsisaugoti. Mirtų preparatų poveikis yra panašus kaip antibiotikų ir, kas svarbu, neturi neigiamo šalutinio poveikio. Norint apsisaugoti nuo virusinių ligų ar jomis jau susirgus, pakanka kelis kartus per dieną pakramtyti mirtų lapelių.
Akių ligų gydomasis mirtų antpilas: sutrinkite 5 mirtų lapelius, užpilkite šaukštu verdančio vandens ir palikite atvėsti. Šio antpilo lašinkite į akis po 1-2 lašus 1-2 kartus per dieną.
Manoma, kad mirta padeda išlaikyti ir sutvirtinti šeimos židinį.

Raumenų ir kūno nykimas

Hemiatrofija – vienos kūno pusės apimčių mažėjimas. Ši neurologinė liga dažniau įgimta, nei įgyta. Įgimta hemiatrofija gali būti paveldima, tačiau nebūtinai – ji gali atsirasti dėl įvairių faktorių poveikio vaisiui. Dažnai ši anomalija pasireiškia su kitomis ligomis – sakykim, cerebriniu paralyžiumi.

Ši liga gali atsirasti ir ankstyvoje kūdikystėje ar net ankstyvajame mokykliniame amžiuje dėl persirgtų centrinės nervų sistemos ligų, tačiau manoma, kad tai tik išprovokuoja, o ne sukelia ligą. Dažniausia hemiatrofijos forma – Rombergo liga, progresuojantis vienos veido pusės nykimas. Tai reta liga, kurios kilmė iki galo neaiški – gali būti, kad ji atsiranda dėl periferinės nervų sistemos ir trišakio nervo pažeidimų. Paprastai ši liga pasireiškia sulaukus 10-15 metų. Nyksta ne tik kaulai ir raumenys, bet toje pusėje slenka plaukai, antakiai bei blakstienos. Kai kuriais atvejais ima nykti visas kūnas.

Kadangi ligos kilmė nenustatyta, nėra ir veiksmingo gydymo. Paprastai gydoma vaistais, gerinančiais medžiagų apykaitą, plečiančiais kraujagysles, skiriamas masažas ir fizioterapinės procedūros. Kartais griebiamasi plastinių operacijų.

Gausus Prakaitavimas

Mano vyrui labai prakaituoja kojos, tai paveldima. Daug ką išbandėme, bet problema neišnyko. Gal patartumėte, kokių yra veiksmingesnių priemonių?

Gausus prakaitavimas – dažnas reiškinys, dažniau pasireiškiantis vyrams. Tai gali būti ir paveldėjimas, ir somatinių, neurologinių, hormoninių ligų arba imuniteto sutrikimo požymis, ypač jei kilo staiga, o nekamavo nuo jaunystės. Tad tai nėra tik kosmetinis defektas, ir pirmiausia patartina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.

Jei neras kitokių ligų, gydytojas jums išrašys ir antibakterinių, ir priešgrybelinių vaistų, nes prakaituojančios kojos – puiki terpė grybeliui veistis, ir tokiais atvejais vien kvapą naikinančių priemonių nepakanka. Paminėsime tik vieną priemonę, kurią daugelis mini geru žodžiu, bet jos galima gauti tik gaminančiose vaistinėse, kurias Lietuvoje galima ant pirštų suskaičiuoti –tai Teimurovo pasta.

Žinoma, šią bėdą turinčiam žmogui visą gyvenimą reikės daug dėmesio skirti savo kojoms -jei prie šios problemos dar prisideda ir prasti higienos įgūdžiai, tuomet jau katastrofa. Tad specialistai pataria avėti tik odinę, kiek didesnę nei reikia avalynę, mūvėti medvilnines kojines, dažnai jas keisti, kasdien šaltu vandeniu kruopščiai plautis kojas, turėti atskirą rankšluostį, kuo daugiau vaikščioti basomis.

Žinomi ir liaudiški būdai gausiam prakaitavimui mažinti: padės ąžuolo žievės, juodosios arbatos vonelės, kurias reikia atlikti porą kartų per savaitę po 15-30 minučių. Gausu ir specialių kosmetikos priemonių kojų prakaitavimui mažinti, jų sudėtyje dažniausiai būna arbatmedžio, mėtų ar alavijo.
Ekstremaliai prakaitavimo atvejais galima atlikti botulino injekcijas – to paties botulino, kuriuo lyginamos raukšlės. Prakaitavimo atveju preparatas veikia raumenis, kurie išstumia prakaitą iš prakaito liaukų. Panaudojus injekcijas, prakaitą išstumiančios liaukos mažiau susitraukinėja, todėl sumažėja išsiskiriančio prakaito kiekis.

Tačiau tai ekstremalu ir kainos požiūriu, nes atliekama tik privačiose gydyklose ši paslauga kainuoja 1 000-2 000 litų, o poveikis juntamas iki metų. Tačiau ir šios procedūros nedaromos aklai, pirmiau reikia išsitirti sveikatą.

Orkaitės ir maisto gaminimas

Vis labiau populiarėjant sveikai mitybai, kepimas keptuvėje su riebalais buvo visuotinai pasmerktas kaip itin nesveikas maisto gaminimo būdas.Tačiau kartais taip norisi ko nors kepto… Tad gal vertėtų atkreipti dėmesį į kepimą orkaitėje?

Labiausiai paplitęs maisto ruošimo būdas – kepimas augalinės ar gyvulinės kilmės riebaluose – paverčia maisto produktus beverčiais ar net kenksmingais. Kaitinant augalinį aliejų aukštoje temperatūroje susidaro vėžį sukeliančių junginių, pakartotinai kaitinant – dar kenksmingesnių vadinamųjų transriebalų, be to, maistas prisigeria sočiųjų riebalų.

Po virimo garuose kepimas orkaitėje yra sveikiausias maisto gaminimo būdas. Vertinant, kuris maisto ruošimo būdas geriausias, turima omenyje ne tik tai, ar maistas netapo tukinantis ar kitaip kenksmingas, bet irtai, kokie būna naudojant vieną ar kitą maisto ruošimo būdą maistingųjų medžiagų nuostoliai.

Šiais laikais sveika mityba – ištisas mokslas; yra tiksliai apskaičiuota, kiek maistingųjų medžiagų prapuola verdant ar kepant vieną ar kitą produktą tam tikrą laiką. Vis dėlto, pasak eksperto, svarbiausia taisyklė, kurios privalu laikytis, – produktų nepervirti, neperdžiovinti, juo labiau neperkepti.

Kosulys

Nė vienas vaikas neužauga nepažinęs kosulio. Tik vienus jis užklumpa dažniau, kitus – rečiau. 0 ir kosulys kosuliui nelygu. Pirmuosius trejus metus didžiausia grėsmė – peršalimo ligų komplikavimasis į plaučių uždegimą, o atšventus trečiąjį gimtadienį atsiranda kita grėsmė – mikoplazmos ir chlamidijos.

Kas tai per baubai?
Mikoplazmos ir chlamidijos -nei virusai, nei bakterijos. Tai tarpiniai organizmai tarp virusų (nes dauginasi ląstelėje lyg virusai) ir bakterijų. Būtent dėl šios priežasties jų paprasti antibakteriniai vaistai ir neveikia, nes nepatenka į ląsteles. Medikai mikoplaz-mas ir chlamidijas vadina atipiniais ligų sukėlėjais, o jų sukeltas ligas – atipinėmis infekcijomis, kurios reiškia netipiškas ir neįprastas ligas. Mikoplazminę kvėpavimo takų infekciją sukelia Mycoplasma pneumoniae, o chlamidinę – Clamydia pneumoniae. Mažiesiems šie mikroorganizmai dažniausiai lemia kvėpavimo takų ligas: bronchitą, plaučių uždegimą, faringitą, tracheitą, sinusitą, konjunktyvitą, ausų uždegimą, tonzilitą ar net meningitą. Dar prieš dešimtmetį mikoplazmos ir chlamidijos buvo reti ligų sukėlėjai, tačiau dabar jie nustatomi vis dažniau. Manoma, kad prie to gali būti prisidėję netgi antibiotikai, kurie jau daugelį metų dažnai vartojami kaip priemonė nuo tipinių ligų sukėlėjų ir puikiai su jais kovoja. Tačiau tai nereiškia, kad atipine infekcija dažniau sirgs dažnai antibiotikus varto-jantieji vaikai – tai daugiau lemia imuninės savybės.

Mikroorganizmų dalybos
Tiek mikoplazmos, tiek chlamidijos plinta oru lašeliniu būdu kaip paprasta virusinė ar bakterinė infekcija. Taigi jei namie ar darželyje yra bent vienas ilgai kosintis, veikiausiai netrukus pradės kosčioti ir aplinkiniai. Paprastai suserga imlesni infekcijai, silpnesni vaikai ir suaugusieji. Kartais mažieji, jau sirgę šių mikroorganizmų sukeltomis ligomis, po kurio laiko vėl jomis suserga. Tuo tarpu kiti vaikai nuo tų ligų stebuklingai išsisuka, nors reali galimybė užsikrėsti ir buvo. Susidūręs su atipiniu sukėlėju vaikas nebūtinai turi susirgti sunkia liga, reikalaujančia specifinio antibakterinio gydymo. Kaip ir su visais sukėlėjais, neretai pasitaiko atvejų, kai mažųjų imunitetas pats juos įveikia. Jokios mistikos čia nėra. Susirgimo tikimybė, kaip ir ligos sunkumas, priklauso nuo imuninės sistemos. Beje, atipinės infekcijos dažniau puola alergiškus vaikus, bet ir vėl koja kiša tas pats imunitetas – mat į alergiją linkusių mažylių jis tiesiog silpnesnis, o tai reiškia, kad ir vaikas imlesnis ligoms. Taigi vienintelė išeitis organizmą stiprinti tinkama mityba, dienos režimu, grūdinimu ir neturėti artimo kontakto su sergančiaisiais. Skiepų ar kitų priemonių, leidžiančių ligai užbėgti už akių, deja, nėra.

Sunkiausia – atpažinti
Dažniausiai sunerimstame, kai kosulys trunka kelias savaites ar net keletą mėnesių, tai su-stiprėdamas, tai vėl beišnykstantis, tačiau niekaip nesibaigiantis. Skirtingai nei bakterinės ar virusinės infekcijos, atipinės dažniausiai prasideda vangiai ir liga įsisiūbuoja pamažu. Dažniausia iš pradžių pradeda skaudėti gerklę, jis sloguoja, pakyla neaukšta temperatūra, o vėliau atsiranda bendras negalavimas, galvos ir raumenų skausmai. Iš pradžių kamuoja sausas labai varginantis kosulys (atrodo, tarsi kažkas plunksnele dirgintų gerklę), o po maždaug savaitės gali

atsirasti tąsių, sunkiai atkosimų skreplių. Būdingiausias atipinių infekcijų sukėlėjų simptomas – priepuolinis kosulys iki vėmimo, dažniausia naktį, nors gali kilti ir dieną. Dažniausia temperatūra aukšta nebūna. Ar tikrai nuolat kos-čioti verčia mikoplazmos ar chlamidijos (abiejų tiek simptomai, tiek gydymas praktiškai nesiskiria, todėl ir kalbama apie abi kartu), sužinoti galima tik atlikus tyrimą. Deja, tai nėra įprastas kraujo tyrimas, galintis parodyti, kokios kilmės – bakterinės ar virusinės – yra infekcija. Atlikus bendrą kraujo tyrimą, jis nieko bloga gali ir nerodyti. Todėl atliekamas specialus serologinis kraujo tyrimas, rodantis, ar sergančiojo organizme apsigyveno miko-piazmcs ir chlamidijos. Tiesa, už šį tyrimą teks susimokėti, nes Ligonių kasos jo nekompensuoja. Na. nebent šis tyrimas bus atliekamas gulint ligoninėje. Serologiniams tyrimams imamas nosiaryklės arba bronchų sekreto tepinėlis. Tačiau šis imunofluorescencijos metodas gana netikslus ir pasenęs.

Tiriamas infekcijos aktyvumas
Tiksliausia diagnozė būtų nustačius porinius serumų antikūnų titrus, kai kraujyje tiriami specifiniai chlamidijų ir mikoplazmų antikūnų IgG ir IgM kiekiai. Tyrimai po 2-3 savaičių kartojami ir lyginami, kur link skaičiai krypsta -taip nustatomas ligos aktyvumas, o kai kraujas imamas du kartus kas tris savaites, nustatomas titrų auginimas. Tai pats tiksliausias tyrimas, tačiau paprastai neatliekamas, nes rezultatai gaunami tik per mėnesį. Dažniausia tai jau neaktualu, nes gydymą reikia skirti susirgus, o ne po mėnesio. Paprastai Lietuvoje atliekamas vienas tyrimas ir iš jo sprendžiama apie infekcijos aktyvumą. Tyrimai nedaromi ir kai liga ne itin sunki, mat rezultatai nėra 100 proc. tikslūs, o kai jie gaunami po savaitės, tai dar sunkiau skirti gydymo kursą. Įgudęs gydytojas atipinę infekciją dažniausia atskiria ir iš klinikinių požymių bei bendro kraujo tyrimo.