► Kompiuteriai: Debesų kompiuterija

Pastaruoju metu pasaulio IT specialistų dėmesys prikaustytas prie naujos revoliucingos kompiuterių naudojimosi galimybės – angliškai vadinamos „cloud
computing“. Kas yra „cloud computing“ kol kas vienareikšmiškai negali atsakyti
niekas. Nėra vieningo termino atitikmens ir lietuvių kalboje. Dažniausiai vartojami
pavadinimai – debesų kompiuterija arba debesies architektūra.

Kalbant paprastai, debesų kompiuterija veikia tokiu principu – verslas neinvestuoja lėšų į savo IT infrastruktūrą, o specializuotai kompanijai moka tik už tas IT paslaugas ar resursus, kuriais naudojasi konkrečiu metu. Tai reiškia, kad vartotojui nebereikia įsigyti serverio, programinės įrangos,įsirengti duomenų centro, užtikrinti nuolatinio serverio prieinamumo ir kt.O mokesčiai už panaudotus IT resursus ar paslaugas skaičiuojami už tam tikrą laiko tarpą – valandą, dieną ar mėnesį, todėl IT išlaidas tampa ne tik patogiau valdyti, bet ir pavyksta jas efektyviai sumažinti.

Iš tiesų debesų kompiuterijos koncepcija nėra tokia jau ir nauja. Dar 1960 metais, John McCarthy (vienas garsiausių nešiojamų kompiuterių mokslo genijų, kuris padarė didžiausią indėlį dirbtinio intelekto vystyme), samprotavo, jog išauš tokia diena, kai kompiuterija (angl. computing) iškeliaus iš mūsų kompiuterių. Pats debesies simbolis pasiskolintas iš telekomunikacijų srities, kur debesis vaizduoja informacijos perdavimo terpę – internetą, vidinį šalies, miesto tinklą. Pasak UAB „Baltnetos komunikacijos“ duomenų centro produktų vadovo Modesto Anciaus, debesų kompiuterijoje techniniu atžvilgiu nieko naujo nėra – naudojami tie patys serveriai, jų dalys, operacinės sistemos, virtualizacija, prieiga prie interneto. Tačiau svarbiausias skirtumas tas, kad keičiasi būdas, kaip informacinės technologijos yra panaudojamos. Ką laimi verslas? Kokią naudą iš debesų kompiuterijos gali gauti verslas, sužinokime pasitelkę konkretų pavyzdį. Įsivaizduokime dažnai pasitaikančią situaciją – kompanija naudoja CRM sistemą, kuria planuoja savo darbą ir valdo informaciją apie klientus, tiekėjus bei partnerius. Įmonės darbuotojai dirba 40 valandų per savaitę, o iš viso savaitėje yra 168 valandos.

Tai reiškia, kad darbo valandos užima tik daugiau nei penktadalį viso savaitės laiko. Taigi, jeigu įmonės darbuotojai net ir visą savo darbo laiką naudojasi CRM sistema, serveris, kuriame ji yra įdiegta, įmonei yra naudingas tik penktadalį viso laiko. Tačiau įmonė paprastai moka visus 100 proc. serverio kainos, nors nepanaudoja keturių penktadalių jo galimybių. Tokiu atveju ir turėtų pagelbėti debesų kompiuterija. Vartotojas, įsigydamas CRM sistemą kaip paslaugą, mokėtų tik už tai, kiek konkrečiai serverio resursų jis išnaudojo. Be to, vartotojai galės dirbti su sistema iš bet kurios pasaulio vietos, kurioje yra internetas. Taip padidės pačių darbuotojų efektyvumas.

Resursai debesų kompiuterijoje praktiškai bus neribojami. Pasaulis jau seniai išmoko apjungti serverių grupę bendram darbui (angl. grid computing), tad dabar belieka išmokti grupės serverių resursus dalinti skirtingiems vartotojams ir apmokestinti už faktinį suvartotojimą. Pakitę poreikiai. Tad debesų kompiuterija, visų pirma, verslui siūlo galimybes efektyviai taupyti. Pasitelkus „Google Trends“ sistemą, skirtą įvertinti „Google“ paieškos sistemos užklausų tendencijas, matyti, kad 2004-2007 metais verslo pasauliui IT išlaidos nebuvo pirmoje vietoje. Daug svarbiau tuo metu buvo informacijos saugumo rizikos valdymas ir būtent į jį kompanijos investuodavo milžiniškas lėšas. Tačiau 2008 m., labiausiai dėl pasaulinės finansų krizės įtakos, prioritetai pasikeitė – smarkiai išaugo dėmesys IT išlaidoms. Ir kaip tik tuo metu pradėjo plisti debesų kompiuterijos idėja (žr. 1 pav.). Prie pasikeitusių tendencijų pradėjo taikytis visi – įrangos gamintojai, operacinių sistemų bei aplikacijų programuotojai, prieglobos paslaugų (angl. hosting) teikėjai. Vieni ieškojo būdų, kaip sumažinti procesoriaus, kietųjų diskų, operatyvinės atminties gamybos išlaidas ar serverio elektros suvartojimą, kiti pradėjo darbuotis optimizuojant licencijavimą (licencijų nuoma, licencijavimas per vartotoją), treti ėmėsi kurti naujas paslaugas, kad patenkintų besikeičiančius vartotojų poreikius.

Duomenų saugumo klausimas yra vienas pagrindinių veiksnių, galinčių priversti būsimus debesų kompiuterijos vartotojus susimąstyti prieš ją pasirenkant. Vienas dalykas aiškus – kad ir kokių stebuklingų saugumo sprendimų bepasiūlytų debesų kompiuterija, vartotojams reikės rūšiuoti duomenis – kuriuos galima dėti į „debesį“, o kuriuos – ne. Šiandien visi IT paslaugų teikėjai ir įrangos gamintojai jau dabar intensyviai pluša rengdami saugumo sprendimus. Tačiau, kita vertus, pagrindinė debesų kompiuterijos užduotis yra taupyti verslo išlaidas, o ne užtikrinti duomenų saugumą. Nepaisant abejonių dėl informacijos saugumo, pasiūlymu taupyti susiviliojo ne tik verslas, bet ir valstybės. Didžiosios Britanijos vyriausybė nusprendė, kad visą valstybinę IT infrastruktūrą perkels į „debesį“. Įdiegus interneto serveriuose vykdomų programų, atliekamų skaičiavimų ir laikomų duomenų infrastruktūrą, planuojama kasmet sutaupyti iki 3,2 mlrd. svarų sterlingų šalies biudžeto lėšų – skelbia dienraštis „Guardian“. Akivaizdu, kad debesų kompiuterija yra ateitis, kurią ruošiasi įgyvendinti daugelis IT paslaugų teikėjų, tačiau tai dar ne šiandiena. O verslas pamažu pereina prie modelio, kai, užduot milžiniškas lėšas skyrus techninei įrangai, kreipiamasi į specializuotas įmones, kurios užtikrina nuolatinę IT plėtrą be bereikalingų investicijų.

Debesų kompiuterijos verslo modeliai

• SaaS (Software as a Service) – aplikacija kaip paslauga. Klientas gauna prieigą internetu prie konkrečios programos (elektroninis paštas, CRM, ERP) ir moka dažniausiai už jos licencijas. Pavyzdžiai: „Google“ pašto ar dokumentų redagavimo programos, „salesforce.com“ CRM sprendimas ir kt.

• PaaS (Platform as a Service) – platforma kaip paslauga. PaaS – tai modelis, kuriuo vartotojui suteikiama operacinė sistema ir su ja susijusios paslaugos per internetą. Naudojant PaaS, nuosavi kompiuterių resursai perkeliami į „debesį“.

• IaaS (Infrastructure as a Service) – infrastruktūra kaip paslauga. Serverio, duomenų saugyklos, interneto kanalo resursų nuoma. Tokia paslauga visiškai išlaisvina vartotoją nuo investicijų į techninę įrangą. Tiek techninės įrangos ar išteklių, kiek klientui reikia konkrečiu metu, jis gali išsinuomoti iš paslaugos teikėjo.

Šaltinis: Kompiuteriai: Debesų kompiuterija