Žemė pomidorams. Šiltnamių paruošimas pomidorams sodinti, substratai

Latvijoje pomidorai daugelyje šiltnamių vis dar auginami dirvoje. Pomidorams tinka gerai drenuota, puri, ligų pradais neužsikrėtusį dirva. Paprastai pomidorams rekomenduojama lengva priemolio dirva. Daugelyje pietų šalių, pavyzdžiui, Izraelyje, pomidorai auginami šiltnamiuose gryname dykumos smėlyje. Latvijoje šiuo atžvilgiu sąlygos yra kur kas geresnės. Didžiuosiuose šiltnamių ūkiuose būdavo ruošiamos specialios sudėties dirvos, pavyzdžiui, 30 proc. neutralizuotų kraikinių frezuotų durpių, 30 proc. smėlio, 20 proc. gyvulių mėšlo ir 20 proc. pjuvenų; kitokios sudėties dirvoje būdavo tik 50 proc. frezuotų durpių ir 50 proc. smėlio, kartais pridedama ir velėninės žemės bei įvairių kompostų. Tokį mišinį pildavo 20 cm storiu ant smėlio sluoksnio. Vis dėlto tokią dirvą kasmet reikėdavo dezinfekuoti garu, o tai kainuodavo labai brangiai. Todėl jau seniai buvo ieškoma dirvos pakaitalų.

Vienas iš jų – durpės, kurių Latvijoje lengva gauti ir jos pakankamai pigios. Durpėms būdingas geras poringumas ir didelis pajėgumas sugerti vandenį (sugeria 8-10 kartų daugiau vandens negu durpių sausoji medžiaga), taip pat didelis buferinis pajėgumas, o tai leidžia naudoti daug mineralinių trąšų nekenkiant augalams. Dideliuose durpynuose iškastos durpės paprastai būna be piktžolių sėklų ir neužsikrėtusios augalų ligomis. To negalima pasakyti apie piktžolėmis apaugusio lauko pakraštyje mažame durpy-nėlyje daržininko paties jėgomis pasiruoštas durpes.

Vidutinio didumo – 500-1000 kv. m šiltnamiuose – jau pradedant šeštuoju dešimtmečiu Latvijoje buvo naudojama pačių pasigaminto kraikinių durpių substrato 20-25 cm storio danga, kuri kasmet arba kas dveji metai būdavo keičiama. Durpių substratą daug lengviau keisti negu dirvą. Vis dėlto buvo sunaudojama gana daug durpių – 80-100 1 kiekvienam pomidoro augalui.
Aštuntajame dešimtmetyje Vakarų Europoje pomidorams auginti buvo pradėti naudoti durpių substrato maišai ir loveliai. Taip durpių buvo sunaudojama 5-8 kartus mažiau, nes kiekvienam pomidoro augalui šiuo atveju užtenka 12-15 1 substrato.

Durpių maišus (kiekviename yra po 27-45 1 durpių) naudoti patogiau, tačiau brangiau negu lovelius. Durpių lovelius pigiausia gaminti iš 75 cm pločio polietileno plėvelės. Geriausiai tinka speciali juoda plėvelė su balta išorine puse, tačiau pakankamai sėkmingai galima naudoti ir pigesnę nestabilizuotą persišviečiančią plėvelę – tik tada saulėtomis vasaromis durpės lovelyje gali perkaisti (atvėsinamos, papildomai laistant švariu vandeniu). Jeigu naudojami loveliai, šiltnamio grindys turi turėti išilginį nuolydį. Rekomenduotinas nuolydis – 6-8 cm 10 m loveliui, kas 15-20 m lovelyje padaroma iki 10 cm aukščio kliūtis, o lovelį galima tęsti kitame aukštyje.

Lovelį galima padaryti, ištiesus plėvelę vietoje vienos augalų eilės arba lysvės. Po plėvele kas 1,5-2 m skersai padedama 1-1,2 m ilgio plastmasinė virvė. Ant plėvelės užbe-riamas 50-60 cm pločio ir 12-15 cm storio durpių substrato juosta. Po to plėvelės kraštai pakeliami ir daromas lovelis – surišamos virvės ir išlyginamos durpės 45-50 cm pločio lysvėje.

Mažuose šiltnamiuose (20-50 kv. m) ir dengtuose plėvele, galima pasidaryti supaprastintą lovelį tiesiai dirvoje – iškastą 20-25 cm pločio ir 10 cm gylio griovelį pripilti paruošto durpių substrato. Kiekvienam metrui jo sunaudojama 20-25 1. Tokia paprasta lysvė kainuoja pigiau, mažiau rizikos perlaistyti augalus, tačiau derlius taip pat gali būti mažesnis negu auginant plėvele išklotame lovelyje, nes dalis šaknų pateks į dirvą, kur gali užsikrėsti augalų ligomis (vytuliais ir kt.).

Naudojamus durpių maišus ir lovelius galima padėti ant šiltnamyje paklotos juodai baltos plėvelės. Tai padidina apšvietimą šiltnamyje ir sumažina pavojų užsikrėsti dirvos ligomis. Visą laiką šildomuose šiltnamiuose grindų plėvelę reikia nuimti kasmet. Taip sėkmingiau galima kovoti su bulvine mina-muse, kurios lėliukės žiemoja dirvos viršutiniame sluoksnyje po plėvele. Pakartotinai grindų plėvelę galima naudoti ją nuplovus iš abiejų pusių bei dezinfekavus.

Durpių substratas gaminamas iš kraikinių frezuotų durpių arba susmulkintų kiminų gabalinių durpių, sumaišytų su kalkinimo medžiaga bei mineralinėmis trąšomis. Priklausomai nuo to, kiek reikia substrato sumaišyti, pusiau stacionariai naudojamas betono maišytuvas, specialus maišytuvas arba mėšlavartė (PTU-4, ROU-6 ir kt.). Substratui maišyti galima naudoti taip pat įvairias dirvos apdirbimo frezas.
Grynos durpės paprastai būna per rūgščios daržovėms auginti, todėl jas reikiai kalkinti tokiu santykiu (durpių drėgmė 60 proc, tūrio svoris 200 kg kub. m).

Durpių rūgštumas PH

Kalkinimo medžiagos (CaCO;j) dozė kg/t kg kub. m

2,6-3,6

21-35

4-7

3,6-4,8

10-21

2-4

4,8-5,8

3,5-10,5

0,7-2,1

5,8-6,3

1,8-3,5

0,4-0,7

Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog neutralizavimui naudojama medžiaga turi būti pakankamai smulkiai sumalta – didesnės negu 1 mm dalelės su durpėmis nereaguoja. Todėl praktikoje dažnai tenka naudoti didesnes kalkinimo medžiagos dozes negu nustatyta skaičiuojant. Pirmiausia durpes 2 kartus kas 2-3 dienos sumaišomos su kalkinimo medžiaga, po to pridedama mineralinių trąšų, ir dar 2-3 kartus durpės sumaišomos su priedais.

Kalkinimui galima naudoti kelias medžiagas, kurių efektyvumas apskaičiuojamas pagal CaC03 (kreidą).

Kalkinimo

Bendras

Perskaičiavimo

medžiaga

CaC03 kiekis,

koeficientas

proc.

1 kg CaC03

Dolomitmilčiai

95-108

0,93-1,05

Kreida

90-100

1,00-1,11

Gėlo vandens

kalkės

75-95

1,05-1,33

Medžių pelenai

48-63

1,6-2,1

Yra keli pagrindiniai pomidorams skirto durpių substrato tręšimo receptai. Pavyzdžiui, 1 kub. m durpių duodama 0,45 kg amonio nitrato, 1,75 kg paprasto superfosfato, 0,5 kg kalio sulfato. Kitas variantas – į durpes galima dėti kompleksinių trąšų, pavyzdžiui, 1,2-1,5 kg kub. m Kemira super (11-25-24, oksidinių), kuriose yra ir 6 mikroelementai. Galima taip pat naudoti Kemira horti 10-10-20, kuriose yra ir 8 mikroelementai, ir 2,5 proc. magnio, taip pat kitas mineralines trąšas. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kompleksinės mineralinės trąšos kainuoja pigiau negu rekomenduotinas kiekis paprastų mineralinių trąšų, ir sumaišyti vienodai (lygiai) būtent su kompleksinėmis trąšomis. Taip galima sutaupyti mažiausiai vieną maišymo kartą.
Gatavą mišinį galima naudoti, priklausomai nuo temperatūros ir sudėties, ne ankščiau kaip 2-A savaitės po paskutinio sumaišymo. Prieš naudojant savo pačių pasigamintą substratą jo sudėtį būtina patikrinti laboratorijoje, kur reikia nustatyti rūgštumą, bendrą druskų koncentraciją ir pagrindinių elementų kiekį. Pomidorams geriausiai tinka tokios sudėties durpių substratas:

  • rūgštumas pH/ KC1 5,5-6,5;
  • druskų koncentracija 2-3 mS (milisimensai);
  • nitratų azotas (N-N03) 100-200 mg/l;
  • fosforas P2 Os 100-200 mg/l;
  • kalis     O 240-480 mg/l;
  • magnis MgO 100-160 mg/l.

Jeigu šiltnamiai maži, iki 100 kv. m, arba labai dideli, kelių hektarų, naudingiau naudoti gamykloje pagamintą, neutralizuotą durpių substratą, sumaišytą su mineralinėmis trąšomis, pavyzdžiui, Sedos gamykloje pagamintą “Pomidorų substratą”.
Durpių pripilama į maišus arba lovelius, pagal kraštus (3-5 cm aukštyje nuo pagrindo) išpjaunami 3-5 cm ilgio drenažiniai plyšiai kas 0,5-0,8 m. Taip augalai geriau apsaugomi nuo per laistymo.

Šaltinis: Žemė pomidorams. Šiltnamių paruošimas pomidorams sodinti, substratai