Pomidorų Sodinimas Šiltnamyje Ir Lauke

Anksti šiltnamiuose pomidorai sodinami ir į dirvą, ir į substratą paliekant 80 cm tarpueilius, o eilėje tarp augalų – 45-50 cm. Sodinimo tankumas tada būna 2,5-2,8 augalo/ kv. m. Vis dėlto prižiūrėti augalus patogiau, jeigu po kiekvienos antrosios pomidorų eilės paliktas platesnis takelis. Jeigu pomidorai sodinami į lysves ar juostas, tada šiauresnieji tarpueiliai būna 40-50 cm, o platesnieji – 1,10-1,20 m (durpių loveliuose augalus galima sodinti dviem eilėmis).

Mėgėjai, o kartais ir agronomai, šiltnamiuose sodina pomidorus per tankiai, ypač jeigu tai daro vėlai. Manau, kad didžiausias pomidorų augalų tankumas šiltnamiuose gali būti 3,5-4 augalai kv. m, jeigu pomidorai auginami iki 3-4 kekės arba mažiau lapuotų veislių (‘Belij Naliv’, ‘Otradnij’, ‘Kamila F^, ‘Olan F/ ir kt.).’

Tankiau susodinti augalai anksti gali duoti didesnį derlių, tačiau tik geromis šviesos ir tręšimo sąlygomis. Trūkumas – daug darbo prižiūrėti augalus.

Rečiau pasodinti pomidorai (2-2,5 augalo/ kv. m) duoda stabilų derlių ir esant bloges-niam apšvietimui, vaisiai paprastai būna didesni, mažiau sunaudojama darbo jėgos ir trąšų, paprasčiau ir lengviau augalus prižiūrėti. Rečiau sodinti tinka indeterminantines (ilgastiebes) pomidorų veisles (‘Dombello F^, ‘ElbrusF/, ‘Tasty F/ ir kt.).

Paprastai sunku būna išspręsti klausimą: kada persodinti pomidorus į šiltnamius. Šildomuose šiltnamiuose pagrindiniai apribojimai yra apšvietimo lygis ir šildymo išlaidos.

Šviesos sąlygos Latvijoje neleidžia persodinti pomidorų ankščiau negu sausio pabaigoje, o vasario pabaigoje-kovo pradžioje sodinant pomidorus galima gerokai sumažinti šildymo išlaidas, kurios didesnės negu galimas kainų skirtumas tarp ankstyvo ir vėlyvo derliaus.

Nešildomuose šiltnamiuose pomidorų sodinimo laikas priklauso nuo dirvos temperatūros (10 cm gylyje ji turi būti mažiausiai 14-15 °C) ir apsaugotumo nuo šalnų. Rygos apylinkėse dažniausiai tai įmanoma ne ankščiau kaip gegužės viduryje arba, esant vėlyvam pavasariui – gegužės pabaigoje. Durpių substrato maišai ir žemės paviršiaus loveliai sušyla greičiau, todėl atitinkamai 7-10 dienų ankščiau galima persodinti pomidorus. Stiklinių šiltnamių papildomas izoliavimas ūlėvele arba polietileninių šiltnamių dengimas dviguba plėvele (su 3-5 cm izoliuotu oro sluoksniu), arba specialia “burbulų” plėvele apsaugo nuo šalnų iki -5-7 °C. Papildomai 2-3 laipsnių apsaugą nuo šalnų suteikia ir ant pomidorų šiltnamyje uždengtas agrotin-klas. Jį galima užtiesti ant augalų ir nenuimti kelias dienas – tol, kol nepraeina šalnos.

Nuo pat pasodinimo reikia siekti geriausio šaknų bei lapų masės augimo santykio. Daržininko tikslas – gauti kuo didesnį vaisių derlių, o tai ne visada atitinka didesnį sėklų derlių, ko “siekia” augalas. Nevienodas šaknų ir lapų augimas sumažina vaisių, ypač di-džiavaisių veislių, derlių.

Prieš sodinant į dirvą reikiamu atstumu paruošiamos 10 cm gylio duobutės, pripilama vandens ir pasodinamas iš vazonėlio išimtas daigas. Normalų daigą visada reikia sodinti vertikaliai, paliekant 1-2 cm virš žemės vazonėlyje buvusio substrato kamuolį. Ypač reikia saugoti sėklaskiltinius lapelius ir apatinius lapus, kad jie nenulūžtų – taip sumažinamas pavojus užsikrėsti dirv« esančiomis ligomis. Tiktai peraugusį dau išimtiniais atvejais galima sodinti daugia ar mažiau pakreiptą ir dalį jo stiebo apiber žeme, tačiau šiuo atveju nebebus ankstyv derliaus. Pirkti išstypusį daigą neapsimok už jokią kainą.

Persodinant pomidorus į durpių substrate maišus, ypač jeigu sodinama anksti, daigą si vazonėliu galima 7-10 dienų palaikyti plė velės maišo paviršiuje. Taip augalas geriau pripranta prie skirtingų augimo sąlygų, priartinamas prie tinkamiausio šaknų augimas. Vėliau maišo paviršiuje išpjaunamos apvalios arba kryžminės skylės ir augalas pasodinamas iki pusės vazonėlio gylio. Į durpių lovelius daigai dažniausiai sodinami taip pat kaip ir į dirvą. Pasodinus daigus irgi reikia palaistyti.

Priklausomai nuo daigų ilgumo ir stiebo tvirtumo, jie tuoj po persodinimo arba per 10-15 dienų pririšami prie 2,4 m aukščiau augalų augimo kryptimi ištemptos vielos. Augančių pomidorų viršūnės apsukamos aplink virvutę. Daigus, kurie auginti su atramomis, galima pririšti vėliau. Krūmo formos determinantines veisles pririšti nebūtina.

Svarbu augalų apačioje virvutę pririšti pakankamai laisvai, kad stiebas galėtų nevaržomai augti į storį. Skandinavijos šalyse populiarus sodinimo būdas, kada virvutė aukštai prie vielos pririšama prieš pomidorus persodinant, o virvutės apatinis galas sodinant įkasamas į žemę (durpių substratą) po pomidoro daigu. Tada virvutės nereikia pririšti prie stiebo. Tam tinka tik nepū-vančios, sintetinės virvutės.

Šaltinis: Pomidorų Sodinimas Šiltnamyje Ir Lauke