► Pomidorų Formavimas ir Priežiūra Šiltnamyje
Augalų formavimas ir priežiūra
Yra keli pomidorų formavimo būdai. Paprasčiausias iš jų – vertikalūs špaleriai su viena ar dviem viršūnėmis. Latvijoje jie populiarūs žemuose pavasariniuose polietileniniuose ir stikliniuose šiltnamiuose. Pastaruoju metu dviejų viršūnių variantas tiriamas ir Olandijoje, nes tai padeda sutaupyti nuo trečdalio iki pusės daigų pločio vienetui. Šiuo būdu auginamos indeterminantinės ir pusiau determinantinės pomidorų veislės.
Auginant pomidorus anksti ir ilgai apyvartai, Latvijoje gana paplitusi, ypač dideliuose šiltnamiuose, augalų nuleidimo sistema, kai pomidoro augalo ilgis sezono pabaigoje (spalio mėn.) pasiekia 10-15 m ir be lapų esantis stiebas remiasi į 50-60 cm aukštyje įrengtą atraminį tinklą. Jeigu pomidorai auginami durpių arba kitų substratų maišuose, tai apatinis tinklas nereikalingas ir stiebas nuleidžiamas iki maišų paviršiaus plėvelės. Ši sistema populiari Skandinavijos šalyse, pastaruoju metu ir Olandijoje bei Anglijoje. Augalai dažniausiai auginami su viena viršūne, daugiausia indeterminantinių veislių. Ant specialaus kablio susukta 10-15 m ilgio virvė, kurią išvyniojus, 1-1,2 m žemiau nuleidžiama pomidoro viršūnė, kai ji būna pasiekusi viršutinę vielą.
Augalai nuleidžiami žemiau kas 10-14 dienų.
Olandiškų kablių sistema jau nebepopuliari ir pačioje Olandijoje. Šiuo atveju po to, kai augalas pasiekia viršutinę vielą, jo viršūnę truputį (20-30 cm) pastumiama, po to viršūnei leidžiama visu savo svoriu nusvirti žemyn ir po 0,5-0,7 m ji vėl kabliais pritvirtinama prie gretutinių augalų tam, kad augtų į viršų.
Yra ir kitų pomidorų rišimo bei formavimo būdu.
Naudojant visas formavimo sistemas, in-determinantinių pomidorų veislių augalams sistemingai reikia išlaužyti ūglius. Pastebėta, kad jeigu jie pasiekia 10 cm ilgį, juos išlaužus lieka didesnės žaizdos, pro kurias pilkasi puvinys ir kitos infekcijos gali patekti į augalą. Ūgliai gerokai sumažina vaisių derlių, be reikalo sunaudoja dalį maisto medžiagų bei sumažina augalams skirtą apšvietimą. Todėl pažastiniai ūgliai išlaužomi, kai jie dar tik 1-1,5 cm ilgio. Sudėtingiau pažas-tinius ūglius išlaužyti pusiau determinanti-nėms veislėms – ‘Ryčiai’, ‘Verlioka F:’ ir kt. Joms vienas pažastinis ūglis paliekamas ilgiau ir naudojamas augalo stiebui tęsti, jeigu pagrindinis stiebas baigiasi žiedų keke. Jeigu viršūnė auga toliau, paliktas ūglis išlaužiamas vėliau. Krūmo formos determinanti-nių veislių pomidorams pažastiniai ūgliai nelaužomi, kartais tik paretinamos šoninės šakos, jeigu jos yra per tankios.
Antras svarbus pomidorų priežiūros būdas – augalų lapų šalinimas. Priklausomai nuo augalų lapų dydžio (dirvoje ir durpėse jie būna didesni, mineralinės vatos substrate – smulkesni) ant indeterminantinio augančio pomidoro paliekama 15-17 arba 20 lapų, skaičiuojant nuo viršūnės. Lapai nulaužiami, palenkus kotą prie pagrindo truputį į viršų ir po to į apačią. Lapus galima ir nupjauti, paliekant 1-2 cm ilgumo kotelį, kuris nudžiūsta ir neleidžia pilkajam puviniui patekti į stiebą.
Lapų pašalinimas reguliuoja augalo garinimo paviršių, gerina vaisių kokybę ir palengvina derliaus nuėmimą. Lapai pradedami šalinti prieš pat pirmosios vaisių kekės prinokimą. Kiekvieną pomidorų vaisių kekę “maitina” 2-3 po ja esantys lapai. Sužalotus, pageltusius lapus galima nulaužti jau ankščiau. Nuo pomidoro žydėjimo iki atitinkamos kekės derliaus ėmimo praeina vidutiniškai 50-60 dienų.
Priklausomai nuo pomidorų augimo greičio per savaitę nulaužiami 3-5 lapai, tačiau vienu metu ne daugiau kaip 2-3. Lapai šalinami prieš nuleidžiant augalus, geriausia pirmoje dienos pusėje, tada žaizdos geriau gyja.
Jeigu pomidorų lapai šiltnamyje būna per tankūs (tai rodo lapų geltimas augalo vidurinėje dalyje), blogėja oro cirkuliacija tarp augalų ir jie gali greičiau susirgti, vaisiai tampa mažesni ir prinoksta vėliau. Jeigu lapų ant augalo palikta per mažai, blogėja augalo pajėgumas atsivėsinti lapus esant karštam saulėtam orui, sumažėja asimiliacija ir smulkesni vaisiai prinoksta greičiau.
Du mėnesiai prieš numatytą derliaus nuėmimo pabaigą pomidorams nupjaunamos visos viršūnės, paliekami tik 1-2 lapai virš paskutinės kekės.
Mažuose žemuose šiltnamiuose pomidorams tenka apskabyti viršūnes tada, kai jie pasiekia patalpos stogą. Pažastinių ūglių galima nebelaužyti ne ankščiau kaip mėnuo prieš derliaus pabaigą.
Temperatūros režimas
Tinkamiausias oro temperatūros režimas pomidorams priklauso nuo jų augimo fazės ir nuo apšviestumo. Anksti pavasarį šildomuose šiltnamiuose iki derliaus nuėmimo pradžios palaikoma oro temperatūrą: 16-17 °C naktį, 18-20 °C apsiniaukusiomis dienomis, 20-22 °C – saulėtomis. Pradėjus imti derlių, oro temperatūrą naktimis ir dienomis padidinama 1-3 laipsniais, vėdinti pradedama, esant 24-26 °C. Suomijoje, kai prasideda ankstyvas derliaus nuėmimas, oro temperatūrą naktimis sumažinama 2-3 °C. Dirvos temperatūra būna 16-18 °C, daugiausia 20 °C.
Skirtinga oro ir dirvos temperatūra gali turėti didelės įtakos pomidorų augimui. Pavyzdžiui, jei oro temperatūra naktį 2 °C didesnė negu tinkamiausia, augalas išstyps-ta, padidėja atstumai tarp lapų, vaisių ir kekių koteliai tampa plonesni, žiedai smulkesni, o to pasekmė – mažėja derlingumas. Priešingai – 1 °C padidinus dienos ir nakties temperatūra vienu metu, augalo vegetatyvinė masė gali padidėti 10 proc. Jeigu augalams nepakanka šviesos, didesnė temperatūra susilpnina augalus, jie išstypsta.
Svarbiausia yra palaikyti reikalingą temperatūrą 3-4 savaites po persodinimo. Per daug intensyvus lapų augimas, ypač jeigu mažai šviesos, gali sustabdyti naujų žiedų susidarymą ir jau esančių žydėjimą. Jeigu užsimezgė daug vaisių, jie stabdo lapų bei stiebų augimą, augalo viršūnė plonėja ir šviesėja. Sumažinus temperatūrą, ypač naktimis, ir gausiau laistant bei tręšiant, galima pagerinti augalų vegetatyvinį augimą.
Žiedadulkės išbyra ir geriausiai auga 17-23 °C temperatūroje. Jeigu ji yra žemesnė negu 14 °C, pomidorai neapsidulkina. Vaisiai neužsimezga ir tada, kai oro temperatūra didesnė kaip 30 °C, žūsta žiedadulkės, neišaugusios iki žiedo piestelės.
Lengviausiai su temperatūros pagalba reguliuoti pomidorų augimą galima šildomuose šiltnamiuose. Tačiau dideliuose šiltnamiuose reikia žiūrėti, kad visur būtų pakankamai vienoda temperatūra – ir šiltnamio centre, ir pakraščiuose. Leistinas skirtumas – 2-3 °C, o blogai izoliuotuose šiltnamiuose jis būna 5 °C ir daugiau. Virš substrato pageidautina 1-2 °C aukštesnė temperatūra negu augalo viršūnės dalyje, tai pagerina vertikalią oro srovę ir augalų augimą.
Nešildomuose šiltnamiuose oro temperatūra, daugiausia regliuojama vėdinant, todėl statant šiltnamius nereikia taupyti orlaidžių sąskaita, ypač mažuose polietileniniuose šiltnamiuose. Dirvos temperatūrą anksti pavasarį galima padidinti uždengus ją permatoma arba juoda plėvele, kuri vėliau nuimama, o laistant galima apriboti dirvos temperatūros pakilimą daugiau kaip iki 20-22 °C. Palyginti su dirva, durpių substrato maišai ir loveliai sušyla greičiau.
Loading ...