SKRYBĖLĖS IR JŲ PRIEŽIŪRA

skrybeles

skrybėlės

Atsirado jos senovės Makedonijoje, vėliau paplito Graikijoje. Graikai ir romėnai mėgo dėvėti skrybėles. Paskui jos buvo užmirštos tūkstantmečiams ir tik XV a. vėl pasirodė Europoje.
Skrybėlių yra visokių: vyriškų ir moteriškų, klasikinio stiliaus, sportinių, kaubojiškų, florentietiškų ir 1.1. Pasirenkant skrybėles, modeliuotojai siūlo jas derinti prie nosies, o ne prie veido. Pvz., nedidelei užriestai nosytei tiks skrybėlė su nedideliais užriestais kraštais, t.y. “bolero”, o ilgesnei ir stambesnei – plačiakraštės skrybėlės. Turi reikšmę ir antakių, akių bei lūpų forma.

Fetras – tai medžiaga, gaunama veliant įvairių gyvūnų pūkus (zuikių, bebrų, laukinių kačių ir t.t).

Lygaus fetro skrybėlę valome šepečiu, o nešvarias vietas – manų kruopomis apveltu tamponu. Jis vis keičiamas, kol bus švarus. Šviesaus fetro skrybėlė valoma sužiedėjusią baltos duonos plutele. Rudo fetro skrybėlės plaunamos pagal plauką tabako nuovire suvilgytu šepečiu. Valome tik paviršių, žiūrime, kad kiaurai nepermirktų. Prakaito dėmės valomos degtosios magnezijos ir vandens tyrele. Jeigu skrybėlę palaikysime virš garų, tai susiriebalavusios vietos išsivalys su cukraus gabaliuku. Galima šviežias riebalų dėmes valyti benzinu, senas -krakmolu su benzinu, paskui amoniaku (0,5 šaukštelio amoniako – 11 vandens). Džioviname ant specialios formos arba vidų prikemšame medžiagos, popieriaus, kad nesideformuotų. Plaukuotos fetrinės, veliūrinės, zomšinės skrybėlės valomos tik sausa vata.

skrybeles juodaSkrybėlių pamušalas valomas amoniako tirpalu (1 dalis amoniako -10 dalių vandens). Zomšines skrybėles galima valyti smulkia druska. Susidėvėjusias, blizgančias skrybėlių vietas patriname švitriniu popieriumi arba, pabarstę druska, valome kietu šepečiu.

Šiaudinės skrybėlės plaunamos nešarminėse pamuilėse arba universalių skalbiklių tirpale ir perplaunamos švariu vandeniu, į kurį įpilta truputis glicerino. Pageltusi skrybėlė balinama 3 proc. vandenilio peroksido tirpalu (2 šaukšteliai -1 stiklinė vandens ir truputis amoniako), j ame suvilgytu kietu šepečiu triname skrybėlę. Galima skrybėles balinti karštame balinimo priemonių tirpale, paskui gerai išskalauti. Džioviname prikimštas medžiagos, kad įgautų pirmykštę formą, kraštus ištiesiname ir kuo nors prispaudžiame. Geriausiai džiovinti saulėje.

raudona skrybeleVeliūrinę sulytą skrybėlę prikemšame laikraščių ir gerai pagaliname. Išgarintos skrybėlės viršus valomas pagal plauką, džioviname lygioje vietoje. Lyginti negalima.

Sudrėkusią fetro skrybėlę nupurtome ir džioviname ant lygaus pagrindo. Išdžiūvusią valome sukamaisiais judesiais nuo viršugalvio kraštų link.

Susiraičiusius kraštus lyginame karštu lygintuvu per drėgną audinį ant minkšto pakloto. Dar karštus kraštus išlenkiame, suteikdami reikiamą formą. Prieš lygindami sudrėkiname skrybėlę 5 proc. želatinos tirpalu.
Nešvarią fetro skrybėlę valome, nes išskalbta neteks formos

Šaltinis: SKRYBĖLĖS IR JŲ PRIEŽIŪRA