► Čėras–gėlė nuo piktųjų dvasių

Vokiečiai nuo seno per didžiąsias žiemos šventes vieni kitiems dovanoja puokštes ar vazonėlius su šiomis gėlėmis, anglai, norė-dami apsaugoti namus nuo piktųjų dvasių ir burtų, jas sodina prie namų slenksčio…

Lietuvoje baltažiedžiai čėrai pražysta kovo-balandžio mėnesiais, kai žemė dar būna padengta sniegu. Tačiau dirbtinai žiedus išskleiusių augalų vazonėlių gėlių ilonuose galima rasti ir žiemą, ruodžio mėnesį – būtinai panaudokite juos puošdamos namus Kalėdoms. Pavyzdžiui, galime sukurti originalų natiurmortą  su žvakėmis, žibintais, eglutės žaisliukais… Čėrai namuose gerai jausis ir ilgai džiugins įspūdingais žiedais, jeigu jiems rasite vėsesnę vietą, pavyzdžiui, ant palangės. Kai peržydės, jokiu būdu neišmeskite. Ir toliau laistykite, patręškite, o pavasarį, kai žemė įšils, pasodinkite į nuolatinę vietą lauke.
Kas tai per gėlės

Baltažiedžiai čėrai (Hellebo-s niger) priklauso vėdryninių anunculaceae) šeimai, natūrai auga Alpėse, Apeninuose, tų Karpatuose. Augalai – daugiamečiai, turi trumpus, išsišakojusius šakniastiebius ir tvirtus tamsiai žalios spalvos lapus, kurie pasirodo vasaros pradžioje ir išsilaiko per žiemą. Atsparūs nedideliam šalčiui. Užauga iki 20-30 cm aukščio, sukrauna baltus, iki 12 cm skersmens žiedus. Jų taurėlapiai laikosi netgi nokstant vaisiams, tiesa, pakeičia spalvą: iš pradžių prarausta, o paskui – pažaliuoja. Žinomos kelios šių čėrų veislės, kurios skiriasi žiedų spalva ir žydėjimo laiku.

Visos Kalėdų rožių dalys yra labai nuodingos, o sultys gali nudeginti odą, todėl jų negalima liesti plikomis rankomis – būtina mūvėti pirštines. Be to, vazonėlius su šiais augalais reikia laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje.
Kaip auginti
Vieta. Baltažiedžiams čėrams svarbu iškart rasti nuolatinę vietą, kurioje nepersodinti galėtų augti ilgiau kaip penkerius metus. Prie naujos aplinkos jie sunkiai pritampa, ypač jautrūs permainoms yra seni, į didelį kerą išbujoję augalai: persodinti jie nustoja augti, kelis metus nežydi arba sukrauna tik po kelis nedidelius žiedelius.

Tinkamiausia vieta – pusiau pavėsis, todėl juos galima sodinti po lapuočiais medžiais ir krūmais reta laja. Svarbu, kad augalai būtų apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, kuriuose gali nudegti, smarkaus vėjo. Jeigu pavasario saulė labai kaitri, gėles galima pridengti eglišakėmis. Nereikėtų čėrų sodinti visiškame pavėsyje, nes priaugins daug lapų, bet žydės negausiai arba žiedų išvis nesukraus.

Čėrai gražiai dera su kitomis anksti pavasarį žydinčiomis gėlėmis: krokais, plukėmis, žydrėmis, raktažolėmis. Dėl tamsiai žalių lapų išlieka gražūs ir peržydėję.

Dirva. Šie augalai gerai jaučiasi derlingoje, puvenin-goje, neutralioje arba kalkin-goje dirvoje. Rūgščioje žemėje čėrai išgyvena vos kelerius metus. Taip pat svarbu, kad žemė gerai praleistų vandenį, todėl prieš sodinant į iškastas duobutes patariama supilti drenažo sluoksnį. Tam tinka

smėlis, smulkus žvyras. įmirkusioje dirvoje čėrai prastai auga, nedžiugina žiedais.
Laistymas ir tręšimas. Žydinčius augalus būtina gausiai laistyti. Vėliau, kai išleidžia lapus, pasidaro atsparesni sausrai, todėl dirvą reikia drėkinti nebent labai karštą ir sausą vasarą. Tręšti, jeigu augalai pasodinti į derlingą dirvą, nebūtina. Kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis reikia kasmet pamaitinti tik skurdžioje dirvoje augančias gėles.
Mulčiavimas. Kai čėrai nustoja žydėti, dirvą reikia mul-čiuoti lapine žeme, kompostu. Tam taip pat tinka durpės.
Dauginimas. Lengviausia čėrus dauginti dalijant kerą. Pavasario pradžioje arba rugsėjį senas augalas iškasamas ir atsargiai, nepažeidžiant šaknų, peiliu padalijamas į kelias dalis. Padauginti kereliai į nuolatinę vietą pasodinami 30-40 cm atstumu vienas nuo kito.
Baltažiedžius čėrus galima dauginti ir sėklomis, tačiau pasėtos jos sudygsta tik po metų, o naujieji augaliukai paprastai labai skiriasi nuo motininio augalo arba pražysta kitu laiku. Be to, sėklas, kurias subrandina birželio pradžioje, sunkoka surinkti, nes džiūda-mi vaisiais greitai persprogsta ir sėklos išbyra.
Jeigu norite pražydinti Kalėdoms
Stiprų, 2-3 metų augalo kerą liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje iškaskite ir pasodinkite į platų aukštą vazoną, pripildytą derlingos kom-postinės žemės. Iki vėlyvo rudens laikykite sode arba balkone, paskui perneškite į vėsią (temperatūra – 0-2°C), tamsoką patalpą. Žemę reguliariai drėkinkite – svarbu, kad ji neperdžiūtų. Gruodžio pradžioje vazoną su augalu perneškite į šviesų, bet nelabai šiltą kambarį. Maždaug po 2-3 savaičių Kalėdų rožės pražys. Vėsiame kambaryje (temperatūra -10-15°C) laikomos gėlės žiedais džiugins mėnesį ir ilgiau.

Šaltinis: Čėras–gėlė nuo piktųjų dvasių