► Negyvoji Jūra (Istorija, Žemėlapis)

Žemiausiame Žemės taške tyvuliuoja vandens telkinys, kurio glotnų mėlyną paviršių perduria druskos stulpai. Vietomis druskos luitai plūduriuoja ant vandens tarsi purūs ledkalniai. Šis beveik negyvenamas telkinys yra Negyvoji jūra, Biblijos pasakojimo apie Loto žmoną veiksmo vieta.

Nepaklususi ir pažvelgusi atgal, kaip nuodėmingieji Sodomos ir Gomoros miestai žūva ugnyje ir sieroje, ji pati buvo paversta druskos stulpu. Pasak kai kurių archeologų, abu šie miestai tūno uždėti jūros pietinėje seklumoje.

Negyvoji jūra yra 396 m žemiau jūros lygio Jordano slėnyje, Didžiojo tarpeklio slėnio šiaurėje. Tarpeklio slėnis prasideda Jordano upės viršu-pyje ir tęsiasi į pietus per Negyvąją ir Raudonąją jūras, Rytų Afriką. Vietomis ežeras yra maždaug 400 m gylio ir ten jo dugnas yra beveik 3,8 km žemiau jūros lygio.

Į vakarus plyti sausringos Judėjos kalvos, o į rytus – biblinė Moabo ir Edomo plokštuma, pati Negyvoji jūra driekiasi beveik 80 km išilgai slėnio, jos plotis – 18 km plačiausioje vietoje.
Ežerą į dvi dalis dalija EI Lisano („liežuvis”) pusiasalis. Šiaurinė dalis didesnė ir gilesnė už pietinę. Šioje ežero dalyje, kurios bendras gylis yra tik 6 m, matyti balti druskos stulpai.

Druska apdengusi storo nuosėdų sluoksnio paviršių. Stulpai pradėjo formuotis daugiau kaip prieš du milijonus metų. Jordano ir keleto mažesnių upių vanduo sparčiai garuoja, kai vasarą oro temperatūra pakyla iki 50 °C, todėl ežero dugne susidaro molio, smėlio, uolinės druskos ir gipso nuosėdų. Kai žiema labai lietinga, kiekvieną dieną į Negyvąją jūrą įteka daugiau kaip 6,5 milijono tonų vandens.
Jeigu vanduo negaruotų, ežero lygis kasmet pakiltų kokius 3 m. Nuo XX a. pradžios ežero vandens lygis krito, nes keitėsi klimatas, be to, Jordanijos ir Izraelio gyventojai Jordano bei kitų upių, įtekančių į ežerą, vandeniu drėkina laukus.

Augalų ir gyvūnų beveik nėra. Tik keletas vienaląsčių organizmų sugeba išgyventi vandenyje, kuriame druskos kiekis šešis kartus didesnis negu vandenyne. Ežero vanduo nuolat garuoja, todėl paviršiuje visada tvyro tirštas rūkas. Arabų kolonistai viduramžiais tikėjo, jog paukščiai neskrenda per ežerą todėl, kad jo garai yra nuodingi. Šiam regionui gyvybės suteikia pulkai varnėnų, vadinamųjų Tristramo paukščių, mintančių vabzdžiais ir aplink ežerą augančiais vaisiais. Paukščių pavadinimas kilo iš anglų gamtininko Canono H. B. Tristramo pavardės.

Be druskos, Negyvojoje jūroje gausu ir kitokių mineralinių medžiagų, kaip antai kalio karbonato, magnio ir bromo. Sakoma, kad maudantis šios medžiagos padeda išsigydyti įvairius negalavimus, ypač odos, kvėpavimo takų ligas, artritą, o juodas Negyvosios jūros dumblas jaunina odą. Mineralinių medžiagų ekstraktų šiandien galima nusipirkti. Jau IV a. bitumą parduodavo egiptiečiams balzamuoti. Nuo 1930 m. išgaunamu kalio karbonatu tręšiama žemė, kad būtų derlingesnė.

Šiame regione mažai lyja ir nedaug upių, tačiau gausu išdžiūvusių jų vagų. Tais retais atvejais, kai stipriai palyja, šiomis upių vagomis smarkiai plūsteli vanduo ir nemažai uolų nugramzdina į ežerą.
Toks nedidelis ir beveik be gyvybės ežeras – Negyvoji jūra suvaidino stulbinamai didžiulį vaidmenį istorijoje. Vakariniame krante Masados kalnų tvirtovė (žr. dešinėje) buvo patikima apsauga prieiti prie ežero Erodui I Didžiajam, Judėjos karaliui, kuris atstatė fortą, įkurtą Jehudos Makabėjaus. Masados šiaurėje yra En Gėdis („ožiuko šaltinis”) – vieta, kur, pasak pranašo Samuelio knygos, pabėgo Dovydas, kai karalius Saulius jo ieškojo apakintas įsiūčio. En Gėdis yra oazė su versmėmis ir vešlia augalija, laukiniais kalniniais ožiais. Be to, sakoma, kad čia gyvena leopardai. Toliau į šiaurę esančių Kumrano šlaitų olose esėjai, senovės žydų religinė bendruomenė, slėpė Negyvosios jūros, arba Kumrano, rankraščius. Šie dokumentai datuojami nuo III a. prieš Kr. vidurio iki 68-ųjų m. po Kr. Juose užfiksuotas kasdienis vienuolių gyvenimas.

Galingoji masada
Masados tvirtovė, atstatyta Erodo I Didžiojo, primena lizdus ant stačių uolų viršaus Negyvosios jūros pietvakarių krante. Piligrimai siaurais serpentinais nusigavo į tvirtovę ir pašlovino žydų maištininkus, kurie 73 m. po Kr. apsupti romėnų nusižudė, bet nepasidavė į vergiją. Krikščionys vienuoliai aikštelėje pastatė bažnyčią. Deja, Masada vėliau buvo palaidota po griuvėsiais. 1960 m. archeologai atkasė dvejus prabangius Erodo rūmus su pirtimi, plaukimo baseinu ir didžiulėmis vandens talpyklomis. Jie taip pat rado žydų maištininkų gyvenamuosius būstus, jų ritualines vonias ir, manoma, seniausią pasaulyje sinagogą.

Negyvoji Jūra žemėlapis

Šaltinis: Negyvoji Jūra (Istorija, Žemėlapis)