Kelionė Į Tailandą. Kelionių Aprašymas

bankokasSu draugu atostogauti galėjome tik žiemą, kai Lietuvoje šalta ir niūru. Ieškojome ko nors egzotiška, nauja ir dar nepatirta. Tailandas mums pasirodė kaip tik tai, ko reikia. Kelionę planavome patys: nusipirkome lėktuvo bilietus ir nėrėme į paieškas internete, skaitydami jau šią šalį aplankiusių žmonių atsiliepimus, komentarus ir pasiūlymus. Susidarėme trijų savaičių atostogų planą. Užsibrėžėme aplankyti Tailando sostinę Bankoką bei tris įspūdingo grožio salas, plytinčias Tailando įlankoje.
Tailando sostinė Bankokas

Atskridę į Bankoką, nutarėme jame praleisti pirmąsias tris dienas. Skrydis su trimis persėdimais truko apie šešiolika valandų. Kai išvykome, Lietuvoje buvo 25 laipsniai šalčio, o čia gatvėje jau šeštą valandą ryto termometro stulpelis rodo apie 30 laipsnių šilumos. Nepakartojamas jausmas… Bankokas išties milžiniškas, gyvenimas čia virte verda. Mieste daugiau nei dvidešimt milijonų gyventojų. Čia visko labai daug: ir moderniųjų technologijų ir netvarkos, ir chaoso. Turistams ypač siūlomos vietinių susisiekimo priemonių, vadinamųjų „tuktukų” paslaugos. Už menką atlygį jie apve-ža ir aprodo populiarias Bankoko vietas, šį tą papasakoja. Kelionės pabaigoje „tuk-tuko” vairuotojas bando įkalbėti, kad užsuktume į kelias prabangias parduotuves. Aišku, ne veltui – už tai, kad atveža į šias parduotuves turistus, vairuotojai nemokamai gauna degalų. Kelias iš smalsumo aplankėme. Vienose siūloma iš šilko ir kitokių prašmatnių medžiagų pasisiūdinti drabužių, kitose – įsigyti papuošalų iš pirmų rankų…

Lineup

Šalies tradicijos iš labai arti
Pasakojant apie Tailandą, būtų nuodėmė nepaminėti senas tradicijas ir senolių išmintį menančio tajų masažo. Šis nepakartojamas masažas tikrai ne veltui apipintas legendomis. Tradiciškai masažuojamas visas kūnas, pradedama nuo galvos ir baigiama kojomis. Manoma, kad taip paliečiamos ir sužadinamos visos žmogaus kūno čakros, kurios subalansuoja ne tik žmogaus kūną, bet ir dvasią. Šį masažą mėgsta ir turistai, ir vietiniai. Bankoke daugybė masažo salonų, juose darbuojasi puikūs masažo meistrai. Po ilgos ir intensyvios dienos galima atsipalaiduoti ir pasilepinti kojų ir pėdų masažu su mėtų aliejumi tiesiog gatvėje. Masažo salonų darbuotojai išsineša krėslus į gatvę ir yra pasirengę tuoj pat išvaduoti kojas nuo nuovargio. Mėtų aliejus fantastiškai atgaivina. Verta pakalbėti ir apie maisto kultūrą. Tailande smaguriams – tikras rojus. Maistas puikiai suderintas, visada šviežias ir gardus. Vaisiai tiesiog tirpsta burnoje. Be abejo, tai lemia ir puikios klimato sąlygos – juk čia ištisus metus karšta, o žiemą temperatūra nenukrinta žemiau 25 laipsnių šilumos.

Maisto pasirinkimas neįtikėtinas ir išties egzotiškas. Švieži vaisiai, jų kokteiliai, kurie patiekiami su labai daug ledo, mėsa, žuvis, varlių šlaunelės, šviežios jūrų gėrybės, ant žarijų kepti bei gruzdinti vabzdžiai. Šių patiekalų galima paragauti tiesiai gatvėje. Kviesdami sustoti, gatvės prekiautojai stumdo savo vežimėlius su varpeliu. Vežimėlyje įtaisyta kepsninė su karštomis žarijomis ar viryklė, ant kurios keptuvėje visiems matant čirškinamas valgis. Tų, kurie įtariai žiūri į vietinės virtuvės egzotiką, laukia viešbučių restoranai – maistas juose daugiausia europietiškas.
Ko Šamui sala

Puikiai praleidę laiką Bankoke, traukėme į pietus. Varginanti 700 kilometrų naktinė kelionė autobusu, ir anksti ryte keltu pasiekiame salą. Vos tik ją išvydome, kelionės nuovargis išgaravo…
Ko Šamui – viena didžiausių Tailan-dui priklausančių salų. Jos perimetras 512 km, apgyvendintos ir civilizuotos tik pakrantės, o vidurys unikalus ir laukinis. Beje, ši sala prieš keletą metų labai nukentėjo nuo žemės drebėjimo, jo pasekmės kai kur tebematomos iki šiol. Čia gyvenimas teka visai kitokia vaga nei Bankoke. Daug ramiau, mažiau civilizacijos. Ko Šamui – nemaža sala. Pagrindinės susisiekimo priemonės – automobilis ir motoroleris, pastarasis populiaresnis. Jj lengva išsinuomoti viešbutyje, kuriame esi apsistojęs. Šiauriniame salos iškyšulyje yra didžiulė Budos šventykla, nuostabaus grožio tajų vienuolynas. Budos šventyklos visada statomos aukštoje vietoje, į kurią tęsiasi ilgi ir vingiuoti laiptai su virtine varpų. Lipant į Budos šventyklą, yra paprotys susirasti kokį nors pagalį ar medžio šaką ir lipant skambinti tais varpais. Taip esą praneši Budai ir dvasioms apie savo apsilankymą. Prieš įeinant į kiekvieną šventyklą, būtina nusiauti batus ir vilkėti kūną dengiančius drabužius: ilgas kelnes ar sijoną, švarkelį, pečius ir rankas apsigobti šalių. Budai nešamos aukos, šventyklos apačioje gausu moterų ir mergaičių, veriančių gėlių žiedų vainikėlius ir girliandas, kurias ir galima aukoti. Šventykloje prie Budos statulos kojų gausu degančių smilkalų, o sienos mirgėte mirga jau anksčiau atneštų spalvingų ir ryškių aukų… Ko Šamui užburia nuostabia gamta. Pavažiavus kiek tolėliau į salos gilumą, atsiveria laukinės gamtos vaizdai, matyti, kaip gyvena atokiau nuo civilizacijos įsikūrę vietiniai. Driekiasi kokosų plantacijos, pakelėse siūruoja bananų ir mangų medžiai, laukuose ganosi gyvuliai. Ko Šamui salos viduje yra penki kriokliai, tačiau tik vienas iš jų – 565 m aukščio Khoa Phlu yra pasiekiamas turistams.

tailandasToliau traukiame į Ko Tao salą. Ji nedidelė, nusidriekusi maždaug 62 km į šiaurę nuo Ko Šamui salos. Tačiau vaizdai visiškai kitokie: labai kalnuota, kalnai statūs, pakrantės akmenuotos ir uolėtos. Visoje saloje yra keli krantai, prie kurių sustoja laivai. Gyvenvietės ir viešbučiai stovi stačiose pakalnėse, nuo kurių atsiveria fantastiško grožio vaizdas į žydrąją Tailando įlanką. Sala ypač mėgstama nardytojų, nes čia labai skaidrus vanduo, o jame nesuskaičiuojama galybė spalvingų žuvyčių. Kalnuotos uolienos po vandeniu taip pat atrodo be galo įspūdingai. Populiaru nardyti ir vandens paviršiuje – nereikia jokių specialių mokymų, nardymo įrangos. Užsisakius dienos išvyką laivu aplink salą, galima pasigrožėti ir povandeniniu pasauliu…

Ko Phi Phi Don sala
Ši sala laikoma viena gražiausių pasaulyje. Vien jos forma ko verta! Sala susideda iš dviejų dalių, kurias jungia smėlio ruožas. Jame yra pagrindinis uostas.
Ko Phi Phi Don – viena brangiausių Tailando salų, nors joje nekursuoja joks transportas, pagrindinė susisiekimo priemonė yra savos kojos (jei toks judėjimo būdas ne pagal jėgas, skirtingas salos vietas ar viešbutį galima pasiekti laiveliais). Abi Ko Phi Phi Don salos dalys – du dideli kalnai. Norėdamas pasiekti centrinę salos dalį, turi kilti į kal-ną pėsčiomis ir leistis laipteliais žemyn. Kad pasiektum salos centrą, pirmiausia turi įveikti miškelį, kuris nė iš tolo neprimena mūsiškių Lietuvos miškų. Tai tikros džiunglės! Raizgosi lianos, auga palmės, bananai, virš galvos skraido egzotiški paukščiai, medžiuose karstosi beždžionės… Užtat įveikęs šią atkarpą ir įsikabarojęs į kalną būni apdovanotas puikiu vaizdu. Smagu prisėsti ant uolos ir atsipūsti. O tada užsukti į vietinio tailandiečio užeigėlę. Paprastą, bet savitą ir jaukią. Joje malonu atsigaivinti šviežiais trintų vaisių kokteiliais, kokosais, ledais.

Šaltinis: Kelionė Į Tailandą. Kelionių Aprašymas