► Apsauga Nuo Gripo

Iki šiol neišrasti veiksmingi vaistai nuo gripo. Vienintelis ir labai prieštaringai vertinamas būdas apsisaugoti nuo gripo – skiepai. Deja, gripo virusai turi savybę kisti. Jie yra „protingi” – mutuoja taip, kad žmogaus organizmas nesugebėtų jiems įgyti ilgalaikio imuniteto. Gripas prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra (iki 39-40 laipsnių ir daugiau) ir laikosi 3-4 dienas (jei nekarščiuojate arba temperatūra pakilo iki 38 laipsnių, greičiausiai tai – paprastas peršalimas). Sergant gripu, skauda galvą ir akis, maudžia sąnarius ir raumenis, parausta akių obuoliai, užgula nosį, gali varginti sausas kosulys, sumažėti kraujospūdis, sulėtėti pulsas, krėsti šaltis. Ūmusis periodas trunka 3-7 dienas. Jei neišsigulėsite ir nesilaikysite lovos režimo, gali prasidėti bronchitas ar net plaučių uždegimas, sinusitas, ausų uždegimas ir kt.

Jei persirgus gripu vargina silpnumas, svaigsta ar dažnai skauda galvą, pykina, jautriai reaguojate į triukšmą, būtina kreiptis į šeimos gydytoją. Tai gali būti gripo komplikacija (meningitas ir kt.).

Skiepai šimtu procentų nuo gripo neapsaugo. Kasmet gripo virusas mutuoja. Tačiau pastebėta, kad pasiskiepiję žmonės rečiau arba lengviau perserga šia virusine liga. Kuo mažiau žmonių suserga, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti ir išplisti gripo virusui.

Nuo gripo patartina skiepytis vyresnio amžiaus žmonėms. Daugelis tokio amžiaus serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, o susirgus gripu, dar labiau nusilpsta imuninė sistema, todėl gali paūmėti lėtinės ligos, kilti įvairių komplikacijų. Todėl nuo 65-erlų metų amžiaus žmonėms šie skiepai yra nemokami. Nors geriausia skiepytis anksčiau, kol gripo virusas neišplitęs, galima ir dabar, nes imunitetas šiam virusui įgyjamas per 2 arba 4 savaites.

Per Europą nuvilnijo prieštaringų nuomonių dėl gripo vakcinos banga. Ne vienas medikas pasisako prieš skiepus nuo gripo. Sakoma, vilkas yra miško sanitaras. Nors šis palyginimas grubokas, iš tiesų kai kurie virusai atlieka vilko vaidmenį. Tiek vaikiškos ligos, kuriomis persergama vaikystėje, tiek sezoninės didina organizmo atsparumą, nes priverčia dirbti imuninę sistemą, kovoti su ligos sukėlėjais. Kai esame sveiki, fiziškai aktyvūs, organizmas pats geba įveikti ligą. Taigi, mano nuomone, svarbiausia yra rūpintis savo imunitetu Ištisus metus, tada nereikės skiepytis nuo gripo. Pasninkas prieš Kalėdas, prieš Velykas, sveika mityba, judėjimas – štai kas yra geriausia panacėja. Stiprus imunitetas yra geresnė apsauga nei vakcina nuo gripo. Jei organizmas užsiteršęs, nusilpęs, virusai priverčia jį aktyviau dirbti, kad netinginiautų. Geriau vieną kartą pakarščiuoti ir tapti atspariam virusams ilgą laiką, nei dirbtinai skatinti imunitetą.

Kiekvieno organizmas individualus – šalutinės reakcijos nenuspėjamos. Be abejo, gripas kartais nusineša gyvybių, nes organizmas nepajėgia kovoti su virusu. Labai svarbu laiku pradėti tinkamą gydymą. Dabar daugeliui žmonių prabanga pagulėti lovoje bent vieną dieną, eina į darbą karščiuodami. Taip sau darome meškos paslaugą. Juk ir avarijose žūsta žmonių, bet neatsisakome automobilių ir važinėjame toliau. Gal nuskambės drastiškai, bet tai yra natūrali atranka. 2009-2010 metais siautėjo viena iš pavojingiausių gripo atmainų, vadinamasis A tipo virusas (H1N1). Šis virusas labai pavojingas, nes turi kiaulių, paukščių ir žmogaus gripo virusų genų.

Anot gydytojų, tie, kurie persirgo arba buvo šalia sergančiųjų ir nesusirgo, jam labai ilgam tapo atsparūs. Taigi skiepytis nuo gripo reikėtų tik tiems žmonėms, kurie priklauso rizikos grupei, kurių labai nusilpęs imunitetas, serga lėtinėmis ligomis, ypač vyresnio amžiaus. Jaunam sveikam žmogui to tikrai nebūtina daryti. Juo labiau kad, remiantis JAV statistika, pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių sergančių gripu žmonių skaičius toks pat.

Šaltinis: Apsauga Nuo Gripo