► Dėmės: Dėmių Valymas Iš Drabužių

Dėmių poveikis audiniui

Dėmės audinyje pasiskirsčiusios įvairiai – būna pavienės arba bendros, išplitusios visame plote. Bendros atsiranda nuo supančios aplinkos, nuo žmogaus kūno.

Užterštumas priklauso nuo audinio ypatybių, struktūros. Jeigu audinys purus, jis greitai tepasi ir nešvarumai lengvai skverbiasi gilyn. Tankus, lygus audinys mažiau sugeria purvą. Nešvarumai įsitvirtina ir besielektrinant pluoštui. Elektros krūviai pritraukia nešvarumus, dulkes ir laiko juos. Ypač linkę elektrintis cheminiai pluoštai. Patvarius cheminius junginius su pluoštu sudaro teršalai, į kurių sudėtį įeina natūralios (vyno, sulčių) ir sintetinės (dažai, rašalas) dažančios medžiagos. Jos išvalomos sunkiai.

Sunkiai valomos senos riebalų, baltymų dėmės. Senų rūdžių dėmių išvalyti praktiškai neįmanoma.

Dėmių pažinimas

Dalį dėmių atpažįstame nesunkiai. Kitas – tik pagal cheminę sudėtį. Sąlygiškai dėmės skirstomos į tokias grupes:

1. Riebalų (tirpios organiniuose tirpikliuose) dėmės. Jos neturi aiškių kontūrų. Šviežios dėmės visada tamsesnės už audinį, o senos -šviesesnės (dėl oksidavimosi) nuo dulkių. Riebalų dėmės lengvai persigerta per audinį ir atsiranda blogojoje pusėje. Šios rūšies dėmės gali būti valomos lengvai ir sunkiai:

– lengvai valomos: šviežių augalinių, gyvulinių riebalų, mineralinės alyvos, lašinių, stearino, vaško;

– sunkiai valomos, nes neturi pigmentinių medžiagų: smalos, alyvos, aliejinių dažų, tepalų, grindų vaško.

2. Neturinčios riebalų (tirpios vandenyje) dėmės nežymios audinyje. Tai cukraus, druskos, šlapimo, organinių ir neorganinių rūgščių pėdsakai. Lengvai išvalomos vandeniu.

3. Mišrios dėmės (turinčios ir riebalinių, ir neriebalinių medžiagų) pasitaiko dažniausiai. Jos atsiranda nuo maisto produktų -sriubų, padažų, pieno, kiaušinių, kraujo (baltymų dėmės). Jų kontūrai paprastai neaiškūs. Riebalai giliai įsigeria į medžiagą, o klijai ir baltymai laikosi paviršiuje. Kraujo, kiaušinių, pieno produktų, kazeino klijų dėmės turi aiškius kontūrus ir daugeliu atvejų tamsesnės už audinį.

4. Dėmių su dažančiomis medžiagomis kontūrai ryškūs, tamsesni negu dėmė. Nešvarumai ištirpinami, išbalinami cheminėmis medžiagomis. Sausos arba drėgnos dėmės yra lipnios, rudos arba geltonos spalvos. Rudos spalvos intensyvumas priklauso nuo toninių medžiagų kiekio. Šios rūšies dėmes palieka daržovės, vaisių sultys, arbata, kava, jodas, kalio permanganatas, tušas, rašalas. Per ilgesnį laiką, veikiamos deguonies, jos oksiduojasi. Susioksidavusios dažančios medžiagos įsitvirtina pluošte ir yra sunkiai pašalinamos.

5. Dėmės, netirpstančios nei vandenyje, nei organiniuose tirpikliuose – tai pigmentiniai nešvarumai: dulkės, smėlis, suodžiai, cementas. Geriausia priemonė – skalbimas.

Dėmių valymo technologija

Pirmiausiai tiksliai nustatoma dėmės kilmė, pluošto rūšis (jei negalime to padaryti patys, geriau drabužį atiduoti į cheminę valyklą). Iš pradžių su šepečiu nuvalomos dulkės, purvas, paskui pavaloma drėgnu šepečiu. Bet kokį preparatą iš pradžių reikia išbandyti nežymioje vietoje, gaminio skiautelėje, kad žinotume, kaip jis veikia audinį ir jo spalvą.

Svarbu atsiminti, kad etilo spiritas ir rūgštys (citrinų, rūgštynių) tirpdo kai kuriuos dažus, o šarmai ir balinančios medžiagos skirtos tik baltiems audiniams. Acetonu ir acto rūgšties tirpalu nevalome acetatinio šilko, chlorkalkių naudojame tik nedidelius kiekius; denatūruotu spiritu valome bet kokį audinį, išskyrus vilną ir šilką, o benzinas ir benzolas netinka sintetikai. Terpentinu valome greitai: ilgiau palaikius, pakis spalva ir pluoštas.

Dėmės, ypač riebalų ir aliejaus, valomos tik švariais tirpikliais. Tirpiklio švarumas tikrinamas drėkinant baltą popierių: išdžiūvus tirpikliui, ant popieriaus neturi likti dėmės. Nerekomenduojama vienos dėmės valyti keliais skirtingais tirpikliais.

Valant dėmę, reikia laikytis tokios darbo technologijos: po dėmėta vieta patiesiamas sugeriamasis popierius ar minkšta skepeta, kad būtų kur susigerti ištirpusiems nešvarumams. Tirpikliu pavalyta dėmė apibarstoma sugeriamaisiais milteliais (talku, krakmolu, magnezija). Jie sugeria tirpiklį su nešvarumais. Sudrėkę milteliai keičiami kitais, kol lieka švarūs. Paskui nubraukiami šepetėliu. Cheminėmis priemonėmis dėmė valoma nuo kraštų į vidų. Jeigu neišsivalo viena priemone, naudojama kita. Išvalius dėmę, reikia audinį (arba bent tą vietą) išskalbti. Drabužis lyginamas tik sausas.

Šaltinis: Dėmės: Dėmių Valymas Iš Drabužių