Gėlių Priežiūra Rudenį

gelesJei turite galimybių, per vasarą kambarines gėles tikriausiai buvote išnešusi į lauką, terasą ar balkoną. Gryname ore jos geriau jaučiasi, ryškiau žydi ir sparčiau auga. Tačiau parsinešus namo jos gali netikėtai imti vysti ar nykti. Dėl to gali būti kalti nauji vazonėlio gyventojai ar rudenį pasikeitę augalų įpročiai.

Jei namuose gėlėms per ankšta
Neretai rudenį parsinešus gėles namo tenka nustebti, jog per vasarą jos taip stipriai ūgtelėjo, kad šaknys ir į vazonėlį nebetelpa. Kambarines gėles geriausia persodinti vegetacijos pradžioje – pavasarį, tačiau per ankštuose namuose kambariniai augalai žiemą nuskurs. Todėl gėles reikėtų persodinti ar bent pakeisti viršutinį žemės sluoksnį. Norėdama augalui suteikti daugiau erdvės, parinkite keliais centimetrais platesnį vazonėlį. Į dugną įdėkite maždaug trijų centimetrų  storio  drenažo sluoksnį – tinka keramzitas, akmenėliai ar vazonėlio šukės. Prieš sodinimą augalą gausiai palaistykite, kad lengviau išimtumėte iš vazonėlio, ir atsargiai, neliesdama šaknų, perkelkite į naująją vietą. Užberkite žemių ir palikite ramybėje. Maždaug dvi savaites persodinto augalo visiškai nelaistykite.
Jeigu augalo persodinti neturite galimybių, pavyzdžiui, jis auga sunkiame ir dideliame vazone, tuomet bent pakeiskite viršutinį žemės sluoksnį. Su nauja žeme augalas gaus deguonies, kuri svarbi pasisavinant maisto medžiagas. Pakeitusi viršutinį žemės sluoksnį, gėlių nepamirškite patręšti.

Troškulys kankina rečiau
Daugumą kambarinių augalų rudenį reikia laistyti kur kas rečiau, nei buvote įpratusi vasarą. Iš lauko į kambarį parneštos gėlės gauna kur kas mažiau šviesos, todėl dauguma augalų ima augti lėčiau, vadinasi, ir vandens suvartoja mažiau. Silpniau augančias gėles reikėtų lieti tik tada, kai žemė vazone tikrai sausa. Vandens pakanka įpilti, kad gerai sušlaptų visa žemė. Po valandos vandenį iš padėklo išpilkite.

Štai iš Indijos kilusiems fikusams rudenį prasideda sausasis, arba ramybės, periodas, kaip ir dracenoms, jukoms, palmėms drėgmės perteklius rudenį ir žiemą gali būti tiesiog pražūtingas.
Pasak specialistų, dažniau augalai nunyksta nuo drėgmės pertekliaus, o ne nuo jo stygiaus. Lapai būna nukeipę, pagelsta, todėl manoma, kad jiems trūksta drėgmės ir laistoma dar gausiau. Todėl augalų nelaistykite, kol neįsitikinsite, kad jiems to reikia. Lengviausias būdas patikrinti – jei ištraukus iš dirvožemio pirštai būna drėgni, augalui vandens tikrai pakanka.

Jei kambarinę gėlę perlais-tėte ir drėgmė nepasišalina, tuomet specialistai augalą pataria išimti iš vazonėlio ir kelioms valandoms susukti į laikraštį. Nusausintą augalą grąžinkite į buvusį vazonėlį arba perkelkite į naują didesnį. Laisvą vietą užpilkite žemės mišiniu, kurio sudėtyje būtų maždaug 25 proc. smėlio – jis padeda sugerti drėgmę.
Priklausomai nuo to, kokiai grupei augalas • priskiriamas, dirvožemis turėtų būti arba nuolatos drėgnas (bet jokiu būdu ne šlapias), arba laistomas tik išdžiūvus jo paviršiui.

Vazonėlyje patogiai įsitaisė gyventojų

Atvėsus orams lauke vasarojusias kambarines gėles reikia parsinešti į namus. Tačiau ką daryti, jeigu gėlių atostogų metu jų vazonėlyje jau įsitaisė naujų gyventojų, pavyzdžiui, sliekų, šimtakojų ar vėdarėlių? ■

Sliekai. Jie ypač naudingi sodo ir daržo dirvožemiui, tačiau itin nemalonu, kai jų apsigyvena kambarinių gėlių vazonėlyje. Kartais į kambarinių gėlių vazonėlius jų patenka kartu su kompostu, kuriame būna sliekų kiaušinėlių. Iš jų išsiritę sliekai stipriai išrausia žemę gėliapuodyje. Neretai sliekų atsiranda po kambarinių gėlių atostogų lauke. Iš vazonų sliekai tikrai greitai išlįs, jei paliesite kaštonų antpilu. Paimkite maždaug 5-6 kaštonus ir užpilkite litru verdančio vandens. Tokį mišinį palaikykite dvi dienas ir juo pabėkite apniktą augalą. Šių nelauktų svečių taip pat atsikratysite palaisčiusi gėlę vandeniu su nedideliu kiekiu kalio permanganato. Palieti galite kelis kartus, nes šių kenkėjų atsikratyti nėra paprasta. Dar vienas būdas – vazonėlį pamerkti į pašildytą vandenį. Visais atvejai sliekai išlenda į paviršių, telieka juos surinkti ir paleisti atgal į sodą. Laiku nesuskubus gėlė gali ir žūti.
■ Šimtakojai. Šie maždaug 2 cm ilgio gyviai su daugybe porų kojų soduose bei daržuose yra labai naudingi, nes minta nunykusiomis augalų dalimis. Kambariniams bei balkono augalams jie kenkia retai, tačiau gali apsigyventi vasarą į lauką išneštų gėlių vazonėliuose. Pati to nežinodama, į namus kambarines gėles parsine-šite su naujaisiais gyventojais, kurie neturės kitos galimybės, kaip tik maisto medžiagų gauti iš apnikto augalo. Pakanka juos nurinkti ir paleisti sode.
■ Vėdarėliai. Šie šviesai baikštūs gyviai mėgsta drėgnas vietas, naktimis slepiasi po akmeniu ar kitoje nejudinamoje vietoje. Nieko keisto, jeigu vasarą ramų prieglobstį jie rado lėkštutėje po vazonėliu. Vėdarėlius galima privilioti apelsino gabalėliu ar jo žieve. Padėkite netoli vazonėlio ir po kelių dienų tereikės surinkti iš po jauko.

My little dogRudenėjant gėlės nebegauna tiek daug šviesos, ypač jos ima trūkti ciklamenams, dėl to pradeda gelsti gėlės lapai ir augalas greitai sunyksta. Todėl šviesą mėgstančias gėles rudenį reikia laikyti šviesioje vietoje ant palangės. Katilėlius, margenius, setkreazijas ir kitas šiluma-mėges gėles geriausia pastatyti ant palangės, tik ne prie pat stiklo. Žiedus sukrovusias azalijas reikia laikyti šviesioje ir šiltoje 18-20 laipsnių temperatūros patalpoje – augalus reguliariai laistykite ir kasdien apipurkškite Iš subtropikų kilę augalai žiemojant mėgsta vėsą, todėl šias gėles geriausia laikyti 10-12 laipsnių temperatūros patalpoje. Be to, šias gėles reikia laistyti reguliariai, o kartais apipurkšti drungnu vandeniu. Nepamirškite papurenti vazono paviršiuje esančios žemės.

Labai dažnai lauke augusias gėles vos tik perneštas į kambarį užpuola įvairūs amarai. Labai svarbu augalus nuolatos atidžiai apžiūrėti ir laiku pradėti kovoti su apnikusiais kenkėjais.
Vikšrai. Šių kenkėjų požymius rodo ant lapų atsiradusios skylės ir juodų išmatų trupiniai. Vikšrai – aiškiai matomos drugelių lervos, turinčios minkštą, plaukuotą arba pliką kūną. Vikšrus kiek įmanoma nurinkite, nes paprastai ant augalo būna vos vienas kitas vikšras, taip pat su jais kovojama “Bacillus thu-ringiensis” preparatu. Ši priemonė vikšrams sukelia ligą, dėl to jie jau po kelių valandų nustoja graužti lapus, o po 3-5 dienų nustimpa.

Žolinės blakės. Kai augalą apninka žolinės blakės, ant lapų atsiranda daug mažų skylučių. Žolinės blakės yra plokšti, maždaug 5-8 mm ilgio vabzdžiai. Jų ypač dažnai atsiranda ant tų kambarinių augalų, kurie būna parnešti iš lauko, labai dažnai puola rožes, piliarožes ir fuksijas. Blakes nuo augalo reikia nupurtyti vabzdžiams skirtais klijais išteptu kartonu (jo galite įsigyti specializuotose sodo parduotuvėse). Darbą geriausia atlikti anksti ryte arba vėsiu oru, kai blakės nėra tokios judrios. Jei augalas apniktas stipriai, tuomet purkškite piretrumo preparatu.

Amarai. Kai augalams ima kenkti amarai, jų lapai susiraito, tampa lipnūs, atsiranda baltų apnašų. Yra įvairių rūšių amarų, tačiau ant kambarinių augalų dažniausiai pasitaiko žalios spalvos, iki 3 mm dydžio, čiulpiantieji, sparnuoti arba nesparnuoti vabzdžiai suapvalintais kūnais. Šie kenkėjai apsigyvena apatinėje jaunų lapelių pusėje arba ūglių viršūnėje. Amarų dažniausiai atsiranda dėl nesubalansuoto tręšimo (pavyzdžiui, azoto pertekliaus), temperatūrų svyravimo. Geriausia su amarais kovoti purškiant augalą skysto muilo tirpalu ar naudojant riebalų rūgščių bei piretrumo preparatus.

Šliužai palieka skyles lapuose ir gleivių pėdsakus. Tai maždaug 1 cm ilgio, gelsvi, ant nugaros turintys kauburėlius kenkėjai, kurie vėlai vakare ir naktį graužia augalo lapus ir žiedus, palikdami paskui save sidabriškai žvilgantį gleivių taką. Dieną jie slepiasi po augalo lapais, grumstais, akmenimis. Todėl šliužus nuo augalų geriausia rinkti vėlai vakare arba anksti ryte. Augalų žiedus, ypač orchidėjų, nuo šliužų apsaugosite, jeigu žiedkočius kuriam laikui apvyniosite vata.

Skydamariai. Tai balti, gelsvi arba rudi 1-2 mm dydžio skydeliai, paprastai lengvai nuimami rankomis. Lervų ir susaugusių skyda-marių apnikti augalai skursta, lapai gelsta. Šiems kenkėjams ypač patinka šiltas bei sausas oras. Nestipriai skydamarių apipultus augalus dažnai ir su trumpomis pertraukomis plaukite skysto muilo tirpalu, tačiau prireikus su kenkėjais kovoti rimčiau, augalus purkškite parafino aliejumi.

Šaltinis: Gėlių Priežiūra Rudenį