Sodininko darbai kovo mėnesį

Kovo mėnesį išgrėbstomi visi seni sudžiūvę braškių lapai. Lapai surenkami ir sudeginami. Dirva tarp braškių eilių supurenema ir mulčiuojama. Dirvą purenkite atsargiai, kad nepažeistumėte braškių šaknų. Seną mulčią įmaišykite į dirvą, užklokite nauju 5 cm storio durpių sluoksniu. Mulčias sulaiko drėgmę, dirva ne taip greitai išdžiūsta, be to, mažiau susiteršia uogos. Pavasarį sodinti tinka sveiki, gerai įsišakniję pikuoti braškių daigai.

Braškes galima auginti įvairiame dirvožemyje. Braškių derlius daugiausia priklauso nuo dirvos reakcijos ir dirvos aprūpinimo humusu. Lengvų dirvų turėtų būti pH 5,5, o vidutinio sunkumo – 6,0-6,5. Serbentų ir agrastų krūmai tręšiami chloro neturinčiomis kalio ir fosforo trąšomis. Geriausiai tinka kalio sulfatas ir kalimagnezija. Visos kitos kalio trąšos netinka. Anksti krintantys lapai, skylėti jų pakraščiai – tai požymiai, kad augalas tręšiamas netinkamomis kalio trąšomis. Kai augalui trūksta kalio, jo lapų kraštai ima ruduoti.
Avietyne neturi želti varputis. Jį reikia labai kruopščiai išravėti. Dirva, kur auga avietės, turi būti gausiai drėkinama ir tręšiama. Avietės sodinamos eilėmis, 50 cm tarpais, o tarp eilių – 1,5 m atstumu.

Graikinį riešutmedį verta auginti tik didesniuose soduose, nes plačiai išsišakojantis vainikas pavėsina didelį plotą. Kultūrinis graikinis riešutmedis sodintinas tik šiltesnėse vietose (kaip vynuogės). Ten, kur žiemą būna dideli šalčiai, šie medžiai labai nukenčia. Dirvai graikinis riešutmedis ne ypatingai reiklus. Mėgsta drėgmę. Vynuoges verta auginti tik tose vietovėse, kur būna šiltos saulėtos vasaros ir tik ankstyvųjų veisli.ų. Vynuogės greičiau sunoksta, kai auginamos prie pietinės namo sienos, kur visada apšviečiamos saulės. Dirva, kurioje planuojama sodinti vynuoges, įdirbama giliai.. Sodinama nuo kovo vidurio. Sodinimo vieta pradedama ruošti pirmomis kovo dienomis, kai tik įšyla dirva. Kiekvienam vynuogių sodinukui, panašiai kaip sodinant medžius, kasama 100 cm ilgio, 50 cm pločio ir 50 cm gylio duobė. Jos dugnas sukasamas, nes vynuogėms reikalingas gero laidumo podirvis. Viršutinis 25-30 cm iškasatas žemės sluoksnis sumaišomas su kompostu, durpėmis arba gerai perpuvusiu mėšlu. Šis mišinys ir supilamas į duobes.

Jei sausio mėnesį vaismedžius jau patręšėte fosforo ir kalio trąšomis, dabar tręškite tik azoto trąšomis. Išbertos azoto trąšos įmaišomos į dirvą kauptuku medžio vainiko ribose. Geriau vartoti ilgai veikiančią kalcio amonio salietrą. Nerūgščias dirvas galima tręšti amonio sulfatau.

Kovo-balandžio mėnesiai – medžių ir krūmų sodinimo laikas. Duobes vaismedžiams sodinti galima kasti iš anksto arba prieš sodinimą.
jei sodo plotas tinkamai patręštas, didelių duobelių nereikia, pakanka iškasti tokias, kad tilptų vaismedžių šaknys. Obelims ir kriaušėms pakanka 80-120 cm pločio ir 50-60 cm gylio, kaulavaisiams 60-80 cm pločio ir 50-60 cm gylio duobių. Žemę duobėje galite pagerinti, pridėdami 15-20 cm komposto ar geriau papuvusio mėšlo. Nedėkite šviežio mėšlo, nes jis gali apdeginti šaknis. Nederlingose dirvose į duobes galite įberti superfosfato (0,6-0,8 kg sėklavaisiams ir 0,5-0,6 kaulavaisiams) ir kalio chlorido (120 g sėklavaisiams ir 75-180 g kaulavaisiams).
Prieš sodinimą reikia kruopščiai apžiūrėti skiepus, ‘ išpjauti arba patrumpinti mechaniškai pažeistas ir ligotas šaknis.

Labi svarbu – sodinimo gylis. Vaismedžius geriau sodinti giliau negu pernelyg sekliai, kad neapsinuogintų šaknies kaklelis, o kartais ir šaknys.
Pasodinti medeliai paliejami, o dirva mulčiuojama.

Šaltinis: Sodininko darbai kovo mėnesį

Žymės: