► Naujieji Metai – Lietuvos Tradicijos

Naujieji metai yra kiek vėlesnės kilmės už Kūčias ir Kalėdas to paties laikotarpio šventė. L. Jucevičius XIX a. rašo, kad “Naujieji metai liaudyje… yra sveikinimų ir linkėjimų diena – ne dėl etiketo (nes jo nežino), bet nuoširdžių linkėjimų. Šios šventės išvakarėse dar XX a. pradžioje daug kur Lietuvoje būdavo valgoma bendra šeimos vakarienė, susidedanti ne iš pasninkinių, o daugiausia iš gyvulinės kilmės patiekalų, dėl to ir vadinosi ”riebiosiomis kūčiomis”. Vakarieniaujant vėl kalbamasi apie būsimus metus, apie kiekvieno šeimos nario ateitį ir laimę. Kupiškėnai manė, jei šeimininkė kurio nors valgio išlaiko nuo Kūčių ir “riebiųjų kūčelių”, tai šeimyna ateinančiais metais bus laiminga “nes vis turės atsargų prireikus ko nors”. Atrodo, tai tik prietaras, o jsigilinus – taupumo pamoka. Tverečiuje tikėjo, kad, kaip per Kūčias, taip ir Naujųjų metų vidurnaktį, kalbasi gyvuliai. Tai labai svarbus metas ir reikia tą naktj nemiegoti”. Žmonių supratimu, Naujieji metai daug ką lemia žmogaus gyvenime: “jei per Naujuosius metus susikeiksi, visus metus darbai nesiseks”; “jei būsi linksmas, visus metus linksmas būsi, jei verksi – visus metus verksi”; “jei gražiai elgsiesi, metai bus gražūs ir laimingi”. Todėl buvo vengiama net ir nežymiai supykti, susibarti, ką nors ne vietoje padėtą pasisavinti. Kas per Naujuosius metus pirmas sugrjš iš bažnyčios, pirmasis visus tų metų darbus nudirbs – būrė tverečėnai. Per Naujuosius metus jie šventoriuje būtinai apdovanodavo pavargėlius, tikėjo – metai bus derlingi.

Šaltinis: Naujieji Metai – Lietuvos Tradicijos