Delfinai. Terapija. Įdomūs Faktai

Praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje JAV mokslininkai, tiriantys delfinus, pastebėjo raminamąjį šių gyvūnų poveikį su jais artimai bendraujantiems žmonėms. Floridoje, „Dolphin Research centre”, atlikti tyrimai patvirtino teigiamą delfinų poveikį vaikų, sergančių autizmu ir Dauno sindromu, psichikai: iš pradžių užsimezga vaiko kontaktas su delfinu, paskui tą modelį vaikas bando perkelti į žmonių pasaulį – pradeda ieškoti bendravimo būdų su šeimos nariais bei aplinkiniais.

PASAULINE PRAKTIKA
Atliekant tyrimus, pasitvirtino teigiamas delfinų poveikis vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, bei suaugusiems, sergantiems kai kuriomis neurologinėmis ligomis. Tai jau prieš 20 metų tvirtino delfinų terapijos pradininkas – neuropsichologas ir elgsenos tyrinėtojas David E. Nathanson. Atlikęs tyrimus jis nustatė, jog neįgalūs vaikai pozityviau reaguoja į bendravimą su delfinais nei į bendravimą su kitais gyvūnais. Per terapijos seansus delfinai su vaikais žaidžia, todėl šie daug labiau atsipalaiduoja. Taip lengviau įsisąmoninama ir užtvirtinama nauja informacija, koncentruojamas dėmesys, bendravimo ir visuomeniškumo įgūdžiai, gerėja vaiko psichoemocinė būklė. Delfinai yra labai žingeidūs gyvūnai. Terapijos esmė glūdi delfinų sugebėjime vystyti ir išlaikyti žaidybinę elgseną ilgiausiai iš visų žinduolių. David E. Nathanson, susisteminęs praktinę informaciją, sukūrė delfinų terapijos koncepciją, kurioje sustiprinami neįgalaus vaiko pozityvūs veiksniai.
Dabar delfinų terapiją praktikuoja daugiau kaip 100 medicinos centrų ir delfinariumų JAV, Izraelyje, Egipte, Vokietijoje, Olandijoje, Italijoje, Bahamų salose, Ukrainoje ir kitur. Didžiausi centrai yra JAV ir Izraelyje, tačiau ir Europos šalyse vis labiau domimasi delfinų terapija: užsiėmimai vyksta Niurnbergo delfinariume Vokietijoje, „Mundomare” Ispanijoje, Rimini delfinariume Italijoje, Sevastopolyje (Ukraina).
Pasaulyje delfinų terapija taikoma sergantiems autizmu, hemofilija, vėžiu, fibroze, įgimtomis širdies ligomis, Dauno sindromu, dėmesio sutrikimu, artritu, diabetu, depresija, raumenų distrofija, stuburo pažeidimus bei cerebrinį paralyžių turintiems vaikams.
Dolphin attackDELFINŲ TERAPIJA LIETUVOJE
Prieš ketverius metus Lietuvos jūrų muziejuje buvo atliktas biomedicininis tyrimas „Delfinų terapijos įtaka neįgalių vaikų psichosocialinei reabiltacijai”. Šiame projekte dalyvavo 5-10 metų vaikai iš Lietuvos, turintys autizmo sutrikimą.   Tai valstybės nefinansuojamas projektas, lėšos pritraukiamos rengiant labdaros koncertus, bendraujant su privačiais rėmėjais, parduodant delfinų piešinius. Tyrimas parodė, kad didžiajai daugumai vaikų, kuriems buvo taikyta delfinų terapija, sumažėjo autistizmo bruožų: pagerėjo miegas, sumažėjo jautrumas prisilietimams, padidėjo dėmesio koncentracija.
Autizmo sutrikimas buvo pasirinktas neatsitiktinai. Vaikas autistas dažniausiai nekalba arba kalba labai mažai, yra patologiškai uždaras – vengia bendrauti, jo socialiniai įgūdžiai labai menki. Autizmas – ne liga, jokie medikamentai negali išgydyti, galimas tik labai nuoseklus ir ilgas darbas gerinant, lavinant socialinius, bendravimo įgūdžius. Tokių vaikų yra vienas iš tūkstančio, dabar autizmo diagnozių daugėja, nes apie patį sutrikimą kalbama palyginti neseniai – tik apie 20 metų.

Lietuvos jūrų muziejuje su vaikais ir delfinais dirbama remiantis delfinų sugebėjimu atlikti emocinio ledlaužio funkciją. Ypač tai taikytina vaikams au-tistams, gyvenantiems savo uždarame pasaulyje: jų sielos, proto veiklą galima palyginti su užšalusia upe, kur vandens gyvybė slepiasi po storu ledu sluoksniu. Delfinai emocinės įtaigos pagalba sugeba pralaužti tą ledą, o tai suteikia vilties tėvams. Jie, pamatę, kad vaikas gali keistis, pasitelkę jau tradicinius specialistus – psichologus, logopedus ir pan., turi dirbti toliau, nes nedirbant delfinų terapijos metu pasiekti laimėjimai telieka vienos dienos pasiekimais. Vaizdžiai tariant, pralaužus ledą, reikia neleisti užšalti vaiko sielos ir proto upei.
Per 9 metus Jūrų muziejaus delfinariume su delfinais draugavo kone 400 vaikų. Štai devynmetis Justas nugalėjo baimės jausmą ir pirmą kartą dantukai jam buvo taisyti be narkozės. Dar jo mama buvo maloniai nustebinta, kai į duris paskambino berniukai iš kiemo, kviesdami Justą bendriems žaidimams, -iki delfinų terapijos geriausias Justo draugas buvo kompiuteris. Trylikametis Aurimas vis dažniau kreipiasi į tėvus, prašydamas pagalbos, o ugdymo įstaigoje jau bando bendrauti su kitais vaikais, nors anksčiau visada žaisdavo vienas. Dešimtmetis Andrius iki graudulio nustebino savo tėvą, kai vieną vakarą priėjęs prie jo padėjo galvą ant kelių, paėmė tėčio ranką ir paglostė ja savo galvą.

Šie pavyzdžiai rodo, kad delfinai atveria vaiko emocijas, žadina norą bendrauti. Kodėl? Delfinai yra bendruomeniniai gyvūnai: jie kartu žaidžia, medžioja, padeda prižiūrėti jauniklius.
Ir mielai į savo būrį priima žmogų – priima ne kaip konkurentą (mes nesivaržome su delfinais dėl žuvies), o kaip lygų sau partnerį. Terapijos seansų metu užsimezga trejopi kontaktai: taktilinis (kai vaikas liečia gyvūną, glosto jį – o delfinams tai labai patinka), garsinis (buvo pastebėta, kad delfinai sugeba prisitaikyti savo skleidžiamų garsų tembru prie nekalbančio vaiko šūksnių) ir žaidybinis (kai vaikas su delfinu mėtosi kamuoliu). Teigiama bendravimo patirtis

skatina vaiką perkelti tokį komunikavimo modelį į žmonių bendruomenę – todėl atsiranda glaudesnis ryšys su šeimos nariais, pradedama ieškoti kontaktų su aplinkiniais.
ATEITIES VIZIJOS
Kiekvieną dieną Lietuvos jūrų muziejus sulaukia tėvų, prašančių savo vaikamsbendravimo su delfinais, skambučių. Skambinama ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Vokietijos, Anglijos, Airijos, iš kitų šalių. Kol kas muziejus gali priimti tik labai nedaug vaikų. Tačiau čia kuriami ateities planai – tikimasi, kad anksčiau ar vėliau Kopgalyje iškils poilsio, pramogų ir sveikatingumo paslaugų kompleksas su delfinų terapijos centru.

Įdomūs faktai apie delfinus

DolphinsKAS JOS, JUODOSIOS JŪROS AFALINOS?
Tai delfinai, priklausantys žinduolių klasei, dantytųjų banginių pobūriui. Labiausiai paplitę Juodojoje jūroje, gyvena grupėmis iki 20 gyvūnų, yra poligamai.
Juodosios jūros afalinos jauniklius veda kas ketveri metai, nėštumas trunka 12 mėnesių. Dažniausiai pirmųjų savo jauniklių patelės susilaukia būdamos aštuonerių devynerių metų.
KUO DELFINAI MINTA?
Įvairių rūšių žuvimis, moliuskais, krevetėmis, kalmarais. Delfinų skrandis yra iš trijų dalių (maisto kaupimui, virškinimui). Jie ryja žuvį nekramtydami, nors turi 88 aštrius, kūgio formos dantis, kurie reikalingi tik grobiui sučiupti.
AR DELFINAI GERIA?
Dauguma delfinų gyvena sūriame vandenyje, kuris yra netinkamas gerti. Gėlo vandens delfinai pasigamina skaidydami riebalus, kuriuos gauna maitindamiesi jūros gėrybėmis. Nors gyvena vandenyje, tačiau juos galima palyginti su dykumos gyvūnais, kurie neturi tiesioginio geriamo vandens šaltinio.

KIEK DELFINAI GYVENA?
Maksimalus delfinų (afalinų) amžius – 40-50 metų, tačiau kiekvieno delfino amžius priklauso nuo gyvenamosios aplinkos.
KAIP DELFINAI MIEGA?
Mokslininkai mano, kad miegodami delfinai privalo išlikti sąmoningi, kad galėtų kvėpuoti, priešingu atveju, jie nuskęs. Delfinai turi du smegenų pusrutulius: kai vienas jų miega, kitas reguliuoja iškilimą į vandens paviršių įkvėpti oro. Tai buvo išaiškinta EEG (elektros ence-falografo) tyrimu. Delfinai miega apie aštuonias valandas per parą.
KAIP GIMSTA DELFINUKAS?

Deep Blue Dolphin LoveDelfino patelės nėštumas trunka dvylika mėnesių. Delfinukas gimsta vandenyje, dažniausiai uodega į priekį. Rūpestinga mama iškelia naujagimį į vandens paviršių, kad jis įkvėptų oro. Mažylis plaukioja šalia mamos, kuri jį maitina savo pienu paprastai dvejus trejus metus.
KAIP DELFINAS AUGA?
Gimęs delfinukas sveria 15-17 kilogramų, jo ilgis – apie 0,85-1,3 m.

Suaugusio delfino svoris – 150-180 kg, retai – iki 360 kg, ilgis – 1,9-3 m, retais atvejais užauga ilgesni nei 3,5 m. Patinai paprastai būna 10-20 cm ilgesni už pateles.
Delfinai ieškodami maisto gali nunerti į 90 m gylį.
KAIP DELFINAI ORIENTUOJASI PO VANDENIU?
Delfinai po vandeniu orientuojasi echolokacinės sistemos pagalba, o jautrios akys gerai mato ir gelmėje, ir virš vandens.
KUO DELFINAI YPATINGI?
Įdomu tai, kad delfinų nugaros pelekas – tai tarsi skiriamasis ženklas, panašiai kaip žmogui veidas. Šis pelekas plaukiant suteikia stabilumo.
Krūtinės plaukmenys – tai delfino vairas, o variklis – uodega.
Delfinas gali pasiekti net 45 km/h greitį, iššokti – iki 5 m.
Po vandeniu gali išbūti apie 7-9 minutes.
LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJAUS DELFINARIUME…
…gyvena septyni delfinai: Argas, Glorija, Gabija, Premija ir trys jaunikliai, dar neturintys oficialių vardų. Kiekvienas gyvūnas pasižymi savitu charakteriu, pomėgiais ir sugebėjimais. Delfinai dalyvauja pasirodymuose, edukaciniuose užsiėmimuose ir delfinų terapijos programoje. Jais rūpinasi treneriai ir veterinarai. Daug dėmesio skiriama ligų profilaktikai, vandens ir maisto kokybei.

Šaltinis: Delfinai. Terapija. Įdomūs Faktai