► Gelteklės | Auginimas, Vartojimas

Valgomosios gelteklės (Scorzonera hispánica L.)
Gelteklės — astrinių (Asteraceae) šeimos daugiamečiai augalai. Lietuvos miškuose ir drėgnokose pievose auga pušyni-nė gelteklė (S. humilis L.). Valgomoji gelteklė kilusi iš Ispanijos.
Pirmaisiais augimo metais susiformuoja pailgų lancetiškų lapų skrotelė ir 20—30 cm ilgio, 2—4 cm skersmens tamsiai ruda arba juoda luobele, baltu minkštimu šaknis. Antraisiais metais ir vėliau užauga iki 120 cm šakotas stiebas ir geltoni žiedai, skleidžiantys vanilijos kvapą. Sėklos pilkšvai baltos, siauros, 12—17 mm ilgio. Maistui vartojamos vienerių metų šaknys, kurių skonis primena lazdynų riešutus, o virtos — šparagus. Jauni lapai vartojami salotoms. Gelteklių šaknyse randama apie 30% sausų medžiagų, 1,4% baltymų, 16% angliavandenių, 6,9 mg % vitamino C, 0,75 mg % — B1, 6 mg % — E, mineralinių medžiagų: natrio — 5, kalcio — 53, kalio — 320, fosforo — 76, magnio — 23, geležies — 3,3 mg %. Be to, jose esti gydomųjų savybių turinčių glikozidų: inulino, laktucino, asparagino, cholino. Literatūroje nurodoma, kad gelteklės vartotinos sergant diabetu, ateroskleroze, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige. Be to, jos pagerina medžiagų apykaitą, širdies darbą, šlapimo išsiskyrimą. Auginama veislė ‘Rusų milžinai’.

Gelteklės auga daug maisto medžiagų turinčiose priesmėlio dirvose. Jos nemėgsta rūgščių ir šviežiai kalkintų dirvų. Supuolusiose arba šviežiu mėšlu tręštose dirvose užauga šakotos šaknys.Tinkami priešsėliai — mėšlu tręštos daržovės. Į liesą dirvą rudenį prieš giliai ariant iškratoma 60—80 t/ha komposto ir išberiama 6 cnt/ha superfosfato, 3 cnt/ha kalio sulfato (į 10 m2 atitinkamai — 60—80 kg ir 600, 300 g). Derlingos dirvos tręšiamos tik mineralinėmis trąšomis. Pavasarį, ruošiant dirvą, išberiama 2 cnt/ha (10 m2 — 200 g) amonio salietros. Supuolusi dirva perariama. Sėjamos gelteklės ievai sužaliavus, 30—40 cm tarpueiliais 1—2 cm gyliu išberiant 8—10 kg/ha (10 m2 — 8—10 g) sėklos. Susiformavus 2—3 lapeliams, retinama 5— 6 cm atstumais tarp augalų. Kai lapai užauga iki 10 cm ilgio, tręšiama papildomai išberiant 2 cnt/ha (10 m2 — 200 g) amonio salietros. Kai sausa, laistoma. Per visą vegetaciją tarpueiliai purenami 4—5 kartus, ravimi 2—3 kartus. Gelteklės nebijo šalčio, todėl derlius imamas vėlai. Kasant ir valant reikia nesužaloti šaknų, nes tuomet jos blogai laikosi. Iškastos šaknys laikomos kaupe arba sandėlyje rietuvėje, dėžėse susluoksniuotos su drėgnoku smėliu. Tinkamiausia laikymo patalpos oro temperatūra 0—1 °C, santykinis drėgnumas 90—95%. Dalį gelteklių galima palikti dirvoje, kasti pavasarį pašalui išėjus.

Gelteklių šaknys vartojamos labai įvairiai: šviežios, virtos, keptos, troškintos, marinuotos, džiovintos bei konservuotos. Iš jų gaminamos salotos, sriubos, įvairūs karšti ir šalti patiekalai. Supjaustytos kubeliais arba nestorais griežinėliais ir išdžiovintos, vartojamos vietoj riešutų, o iš džiovintų ir paskrudintų — verdama kava. Šviežių gelteklių salotos. 400 g gelteklių, poras, morka, 1—2 obuoliai, 3—4 šaukštai majonezo arba grietinės, druskos.

Nuvalytas gelteklės supjaustyti plonais griežinėliais, porą — pusžiedžiais, morką ir bbuolius rupiai sutarkuoti, pasūdyti, viską sumaišyti ir užpilti majonezu arba grietine, [žalių ir virtų gelteklių salotas tinka krienai, svogūnų laiškai ir ropelės, virtos bei žalios morkos, obuoliai, slyvos, konservuoti agurkai, krapai, kmynai, užpylimui įvairūs padažai.
Virtas karštas gelteklės, supjaustytas 5—6 cm ilgio gabaliukais, galima paduoti į stalą su lydytu sviestu ir džiūvėsėliais arba tarkuotu fermentiniu sūriu.

Šaltinis: Gelteklės | Auginimas, Vartojimas