► Ropinis Kopūstas (Kaliaropės)

Ropiniai kopūstai (Brassica olerácea L. var. gongylodes L.)
Ropiniai kopūstai (kaliaropės) bastutinių (Brassicaceae) šeimos dvimetė daržovė. Manoma, kad jie kilę iš šiaurinių Viduržemio jūros pakrančių. Europoje ropiniai kopūstai pradėti auginti XVI a. Lietuvoje dar mažai paplitę.
Tai ankstyva daržovė: vegetacijos trukmė 60—80 dienų.

Pirmaisiais augimo metais susiformuoja rutuliškas stiebagumbis su trikampiškais lapkotiniais lapais. Nelygu veislė, lapai esti žali, pilkai žali arba violetiškai rausvai žalsvi. Jų skrotelė smulki, reta arba stambi, tanki. Stiebagumbiai rutuliški, rutuliškai plokšti, pilkai žalia arba violetiškai rausva luobele. Antraisiais metais išauga šakotas žiedstiebis su smulkiais geltonais žiedais. Vaisius — ankštara, sėklos smulkios, rutuliškos, tamsiai rudos.

Ropinių kopūstų reikėtų vartoti ir lapus, nes jie vertingesni už stiebagumbius. Lapuose vitamino C esti 112 mg %, stiebagumbiuose — 50 mg %, karotino lapuose — 3,2—5,0, stiebagumbiuose — 0,03—0,1 mg %. Mineralinių medžiagų lapuose: kalcio — 305, fosforo — 71, magnio — 74, o stiebagumbiuose — 46, fosforo — 50, magnio— 30 mg %. Tik kalio stiebagumbiuose — 370, o lapuose — 290 mg %. Augintinos šios veislės: ‘Venskaja belaja 1350’ — ankstyva, ‘Venskaja siniaja’ — keliomis dienomis vėlyvesnė, ‘Chibinskaja siniaja’ — vidutinio ankstyvumo. Ropiniams kopūstams tinka priesmėlio ir lengvo priemolio humusingos dirvos. Prieš-sėliu tinkamiausios mėšlu tręštos daržovės, išskyrus bastutinių šeimos daržoves. Dirva tręšiama tik mineralinėmis trąšomis. Rudenį prieš gilų arimą išberiama 6— 7 cnt/ha superfosfato ir 3—4 cnt/ha kalio sulfato (10 m2 atitinkamai — 600—700 ir 300—400 g).

Ropiniai kopūstai auginami iš daigų. Norint jų turėti nepertraukiamai, sėjama ir sodinama keletą kartų (kaip žiedinius kopūstus). Daigai į dirvą sodinami 50—60X 20 cm atstumais.
Priežiūra: purenimas, piktžolių naikinimas, sausrų metu laistymas, daigams prigijus papildomai tręšiama 1—2 cnt/ha (10 m2 — 100—200 g) amonio salietros. Derlius imamas, kai ankstyvųjų veislių stiebagumbiai esti 6—8 cm, vėlyvųjų — 8— 10 cm skersmens. Nupjaunami kotai ir lapai. Ankstyvųjų veislių reikia vartoti ir lapus. Laikymui skirti kopūstai pjaunami su kotais. Stiebagumbiai laikomi sandėliuose, rūsiuose, dėžėse arba kaupuose susluoksniuoti su smėliu. Tinkamiausia oro temperatūra jiems laikyti — 0—1 °C, santykinis drėgnumas — 85—95%.

Ropinių kopūstų stiebagumbiai vartojami švieži, virti, kepti, troškinti. Lapai tinka sriuboms, salotoms.
Šviežių ropinių kopūstų salotos. 2—3 ropiniai kopūstai, 1—2 obuoliai, 2 porai, 1—2 raudoni paprikos vaisiai, 1 stiklinė grietinės arba 0,5 stiklinės aliejaus ar majonezo, maltų pipirų, druskos, cukraus.
Kopūstus ir obuolius nulupti ir stambiai sutarkuoti. Porų baltąsias ir žaliąsias dalis supjaustyti plonais žiedeliais arba pusžiedžiais, papriką, išėmus sėklas,— juostelėmis arba pusžiedžiais. Įberti pipirų, cukraus, druskos, viską sumaišyti ir užpilti grietine, aliejumi arba majonezu. Į ropinių kopūstų salotas tinka morkos, svogūnų laiškai, ridikėliai, truputis krienų, gūžinės salotos.

Troškintus ropinius kopūstus, keptus su aštresniais padažais, į stalą galima paduoti kaip atskirą patiekalą arba kaip priedą prie mėsos, žuvies patiekalų, Įdaryti   ropiniai   kopūstai.  Kopūstus nulupti, išskobti dalj minkštimo ir apvirti. Paskui prikimšti mėsos, grybų, daržovių, kiaušinių bei svogūnų įdaro ir troškinti.

Šaltinis: Ropinis Kopūstas (Kaliaropės)