► Salotinės Cikorijos | Auginimas, Receptai
Salotinės cikorijos (Cichorium inthybus L. foliosum Hegi)
Tai astrinių (Asteraceae) šeimos dvimetė daržovė. Laukinės cikorijos auga Europoje, Azijoje, Siaurės Amerikoje, Lietuvoje — šlaituose, pakelėse. Senovės egiptiečiai, graikai, romėnai cikorijas augino kaip vaistinius augalus.
Pirmais metais užauga stambi iš pailgų arba atvirkščiai kiaušiniškų lapų skrotelė ir 3—6 cm skersmens ilgas smailėjantis šakniavaisis. Antrais metais susiformuoja šakotas iki 1,5 m aukščio stiebas ir nedideli mėlyni žiedai. Sėklos pilkai rusvos, 2— 3 mm ilgio. 1000 sėklų sveria 0,9—1,2 g.
Žiemą tamsoje iš šakniavaisių užaugusios etioliuotų (baltų) lapų gūželės vartojamos salotoms. Gūželėse randama 1,3% baltymų, 2,3% angliavandenių, 0,9% ląstelienos, iki 10 mg % vitamino C, 0,22 mg % karotino, gana daug mineralinių medžiagų: natrio — 4,4, kalcio — 26, kalio — 223, fosforo — 26, magnio — 13 mg %. Jose esti intibino — kartokos medžiagos, gerinančios apetitą bei virškinimo sulčių išsiskyrimą, o angliavandeniuose esantis inulinas naudingas sergantiesiems diabetu. Auginamos veislės: ‘Witloof, ‘Mitado’, Aktiva’, ‘Tardiva’.
Salotinėms cikorijoms tinka priesmėlio ir lengvo priemolio dirvos. Rudenį prieš gilų arimą išberiama 3 cnt/ha superfosfato ir 4—5 cnt/ha kalio sulfato (10 m2 atitinkamai — 300 g ir 400—500 g), pavasarį, ruošiant dirvą,— 2 cnt/ha (200 g — 10 m2) amonio salietros.
Paprastajai ievai pražydus, salotinės cikorijos sėjamos 40—60 cm tarpueiliais — 3 kg/ha (10 m2 — 3 g) sėklos.
Dviejų tikrųjų lapelių fazės retinama 6—8 cm atstumu tarp daigų. Išretinus papildomai tręšiama — 1 cnt/ha (10 m2 — 100 g) amonio salietros arba 1,5 cnt/ha krista-lino. Per vegetaciją 3—4 kartus purenama ir naikinamos piktžolės. Derlius imamas vėlai, nes jos šalčiui ištvermingos. Nuvalius nuo šakniavaisių žemes, lapai nupjaunami paliekant 1—2 cm ilgio lapkočius. Šakniavaisiai laikomi kaupe, sandėlyje, rūsyje susluoksniuoti su smėliu, kur oro temperatūra 0—2 °C ir santykinis drėgnumas 90—95%.
Paėjus 3—4 savaitėms po derliaus nuėmimo, salotinės cikorijos pradedamos želdinti prieš tai sutrumpinus šakniavaisius iki 15 cm ilgio. Želdinama tamsoje. Šakniavaisiai prikasami 90—95% drėgnumo žemių mišinyje, durpėse, polistirole arba induose iki pusės šakniavaisių pripylus vandens. Prikasti šakniavaisiai užpilami tos pačios terpės 20—25 cm sluoksniu. Želdinimo pradžioje 10—15 dienų patalpoje ir terpėje palaikoma 10—14 °C, vėliau 18—20 °C oro temperatūra. Per 3—5 savaites susiformuoja 60— 100 g sveriančios gūželės.
Salotinių cikorijų gūželės vartojamos šviežios, virtos, troškintos, keptos. Šviežių cikorijų salotos. 300 g cikorijų, 1—2 porai, 1 obuolys, 1 kiaušinis, 2 šaukštai majonezo, 2 šaukštai grietinės, citrinos rūgšties, druskos. Cikorijos šerdelę išpjauti, lapus supjaustyti juostelėmis (aplaistyti rūgštimi), porus — plonais pusžiedžiais, nuluptą obuolį — kubeliais, sumaišyti ir pasūdyti. Majonezą sumaišyti su grietine ir užpilti ant salotų. Paviršių apibarstyti smulkiai kapotu kiaušiniu.
Salotinių cikorijų apkepas. 400 g cikorijų, 2 šaukštai citrinos sulčių, 2 obuoliai, 3—4 šaukštai grietinės, 2—3 šaukštai tarkuoto fermentinio sūrio, 2 šaukštai sviesto, druskos, cukraus.
Į sviestu gerai išteptą keptuvę sluoksniais sudėti išilgai supjaustytus cikorijų lapus, nuluptus plonomis skiltelėmis supjaustytus obuolius, kiekvieną sluoksnį apibarstyti citrinos sultimis, pasūdyti, užberti cukrumi, užpilti grietine, apiberti sūriu, ant viršaus uždėti keletą gabaliukų sviesto, indą uždengti ir vidutiniško karštumo orkaitėje kepti 15 minučių.
Loading ...