Kodėl Kyla Nerimas?

Nemažai žmonių kenčia dėl dažnai persekiojančio nerimo ar net panikos priepuolių. Mokslininkai nustatė, kad viena iš priežasčių – cukraus sumažėjimas kraujyje. Jis gali atsirasti kaip šalutinė reakcija į tam tikrus maisto produktus, kurie iš pradžių sukelia cukraus perteklių, pavyzdžiui, suvalgius didelį glikemijos indeksą turinčių produktų, ypač saldumynų. Kadangi per dideli cukraus kiekį organizmas stengiasi kuo greičiau sumažinti, tai sukelia hipoglikemiją (stalgų cukraus kiekio kraujyje sumažėjimą). Dėl to tankiau ima plakti širdis, virpėti rankos, svaigti galva, pagreitėja kvėpavimas ir kyla panikos priepuolis.

Taip pat ištirta, kad šiuos simptomus gali sukelti ir omega-3 riebalų rūgščių trūkumas organizme. Jų nepristigs, jeigu vartosite jūrinių riebių žuvų ir augalų sėklų. Atlikus tyrimą pastebėta, kad 75 proc. žmonių, kurie tris mėnesius vartojo omega-3 riebalų rūgščių turinčius produktus, paniško nerimo atakos tapo retesnės ir silpnesnės. Beje, kad organizmui trūksta omega-3 riebalų rūgščių, išduoda sausa pleiskanojanti oda ir skilinėjantys nagai.

Opel Vectra B Bagažinės Amortizatorių Keitimas

Laikui bėgant bagažinės amortizatoriai praranda savo stiprumą ir nebelaiko bagažinės dangčio. Tai ypač pasireiškia hečbeko tipo modelyje, nes ten amortizatoriams tenka didžiausia laikymo apkrova. Norėdami, kad bagažinė ir vėl laikytų dangtį reikia pakeisti amortizatorius naujais. Autodetalių parduotuvėje jų kaina svyruoja apie 35Lt, taigi už 2 amortizatorius turėsite pakloti apie 70Lt.

Amortizatorių pakeitimas nėra sudėtingas ir užtrunka iki 5 minučių.

1) Pirmiausia atremkite bagažinės dangtį su kokia nors atrama, pav. kastuvu ar šluota, tam kad netyčia neprisitrenktumėte rankų.

Sienų Dažymas

Dažų pasiūla parduotuvėse dabar tokia didelė, kad sunku net išsirinkti, kokios firmos ir sudėties dažus pirkti. Kad susivoktumėte, kokie dažai atitiks jūsų poreikius, atsakykite į du klausimus: kam jie reikalingi (vidaus ar lauko darbams) ir kokios medžiagos paviršius bus dažomas? Specializuotos parduotuvės siūlo:

■    grynus akrilinius dažus (atsparius atmosferos poveikiui, nepralaidžius vandeniui, gerai tonuojamus, numatytus daugiausia lauko darbams);

■    akrilinius dažus, pagamintus latekso pagrindu;

■    latekso dažus;

■    vandens emulsijos dažus (palyginti pigius, greitai džiūstančius, atsparius ugniai, pralaidžius oro ir vandens garams, vienodo, matinio blizgesio);

■    vandens emulsijos dažus, pagamintus latekso rišamosios medžiagos pagrindu (atsparius atmosferos poveikiui, gerai padengiančius, tinkamus ir vidaus, ir lauko darbams);

■    vandens emulsijos dažus, pagamintus polivinilacetato rišamosios medžiagos pagrindu (pralaidžius garams ir atsparius dilimui);

■    vandens emulsijas, pagamintas dirbtinių silikoninių dervų pagrindu (atsparias, gerai padengiančias, vandenį atstumiančias).

Plytelių pjaustymas

Kraštines plyteles beveik visada tenka pjaustyti. Nustatant nupjaunamo krašto matmenis, reikia įskaičiuoti ir tarpą („kryžiuko“ dalį) tarp plytelių. Rėžtuvu įrėžkite plytelę ir, uždėję ant tiesios briaunos, nulaužkite. Jeigu pjūvio vieta liko grublėta, nelygumus nulaužkite replėmis arba nušlifuokite švitriniu popieriumi ar šlifavimo mašinėle.

Jei plytelės pakraštyje reikės kiaurymės, ją padarykite plytelių replėmis arba pjūkleliu. Pirmiausia pažymėkite plytelėje plotą, kurį reikės išpjauti, paskui replėmis gabaliukas po gabaliuko padarykite kiaurymę. Plyteles galite pjaustyti ir pjūklu, į kurio ašmenis yra įlydyta metalo skiedrelių. Jeigu kiaurymės reikės vidury plytelės, ją išgręžkite (naudodamiesi deimantiniu grąžtu) arba išpjaukite specialiu volframo pjūkleliu. Jei turite galimybę įsigyti specialų plytelių skylamušį ir plaktuką plytelėms, tada plytelę įsprauskite į skylamušį ir jo žiedo viduryje plytelių plaktuku pradėkite daryti skylę, pamažu artėdami žiedo kraštų link.

GRINDŲ DAŽYMAS

Grindys dažomos tik tada, kai visi kiti remonto darbai – lubų, sienų, langų, durų dažymas – jau pabaigti. Jei patalpoje paklotos naujos grindys, jas galima dažyti tik po to, kai lentos yra visiškai išdžiūvusios.

Darbui reikės dviejų matmenų teptukų: vienas grindjuosčių dažymui (plokščias arba apvalus, 30 mm skersmens), antrasis 60-80 mm arba – dar geriau – dažytojų teptukas. Visi grindims dažyti skirti dažai pasižymi dideliu atsparumu nusidėvėjimui. Reikalingas dažų kiekis apskaičiuojamas pagal pridedamą instrukciją, prieš tai išmatavus patalpos kvadratūrą.

Prieš dažydami grindis nugruntuokite pokostu, gruntiniais dažais arba smarkiai atskiestais grindų dažais. Kai gruntas bus visiškai išdžiūvęs, užglaistykite plyšius siaura glaistymo mentele. Glaistas turi būti viename lygyj esu grindų lentomis. Kadangi jis susitraukia, glaistyti teks antrą, galbūt dar ir trečią kartą. Kai glaistas išdžius, grindis nušlifuokite švitriniu popieriumi. Kad būtų lengviau dirbti, juo apvyniokite medinę kaladėlę. Baigę šlifuoti grindis išvalykite dulkių siurbliu. Užglaistytas vietas padenkite gruntiniais dažais arba pokostu ir pradėkite dažyti. ^    ^

Pirmiausia nudažykite grindjuostes. Patalpą dažykite pradėję nuo tolimiausios sienos ir eidami durų link. Dažus tepkite plonu sluoksneliu.

Dažykite mažiausiai du kartus. Leiskite dažams visiškai nudžiūti. Išdažius paskutinį kartą, dažai turi džiūti ir stingti dvi paras.

BŪSTO INTERJERAS

Lygiai kaip ir drabužių, šukuosenų ir avalynės stilius, taip ir būsto interjerui esminę įtaką daro epochų kaita, technologijų vystymasis ir mados tendencijos. Beveik visada madingas juodos ir baltos spalvų derinys, tinkantis tiek baldinių audinių raštams, tiek dažant sienas. Kartais interjero mada apsuka ratą ir po kelerių metų sugrįžta. Štai dabar, kaip ir XX a. septintajame dešimtmetyje, moderniame bute viena ar dvi sienos yra dažomos kitokiu atspalviu negu kitos.

Pastaraisiais metais interjero dizainui būdingas stilių mišinys, tačiau visų svarbiausia yra individualumas. Todėl įsirengdami ir apipavidalindami savo gyvenamąją vietą, drąsiai rinkitės iš kiekvieno stiliaus tai, kas jums atrodo vertingiausia. Laisvai derinkite įvairias technikas – dažymą, fototapetus, šiurkštaus akmens arba tinko sienas. Tiesa, neturint išankstinių žinių, bus sunku numatyti rezultatą, nes kičas – irgi menas. Jei bijote suklysti, sienoms rinkitės ramius tonus ir pabrėžkite detales – šviestuvą arba toršerą, paveikslą, užuolaidas, pagalvėles. Jei yra galimybė, atnaujinkite ir išsaugokite viską, kas padaryta iš natūralių medžiagų, – medinius langus, grindlentes    (net jeigu jos su plyšiais), medines duris, senų plytų sienas (jos dažniausiai būna paslėptos po storu tinko sluoksniu). Ypač vertingi senoviniai mediniai baldai – jie suteiks jūsų būstui ypatingą atmosferą.

Prieš pradėdami patalpos remontą, apgalvokite visą jos dizainą. Tačiau jei pasielgėte spontaniškai ir galiausiai nesate patenkinti savo darbu, nepulkite į neviltį! Nėra nieko paprastesnio, kaip perdažyti sienas.

INTUICIJA. KAIP LAVINTI INTUICIJĄ

Intuicija – tai būsimų įvykių nuojauta, praktiškai neturinti racionalaus paaiškinimo. Tuo ji skiriasi nuo logiško situacijos suvokimo. Nuo paprastų nerimastingų minčių intuicija skiriasi tuo, kad pirmuoju atveju žmogus visą laiką laukia kažko netikėto, baisaus. Kitaip sakant, jis baiminasi, kad tik nenutiktų ko nors bloga – neatleistų iš darbo, neapvogtų. Paprastai rimtų prielaidų tokiems įvykiams net nėra, tačiau žmogus vis tiek save ir aplinkinius įtikinėja, kad, pavyzdžiui, rytoj jį greičiausiai atleis iš darbo. Žmogus, kuriam patologiškai padidėjęs nervingumas, nesugeba susikaupti, nervinasi, blogai dirba, netenka motyvacijos. Galiausiai iš tiesų jis atleidžiamas iš darbo ir tada skundžiasi:

“Argi nesakiau? Aš jaučiau!“ Nors tai nebuvo jokia intuicija, tiesiog neigiamo mąstymo padarinys. O intuicija yra tarsi praregėjimas, kurį gali lydėti tiek nerimas, tiek begalinis džiaugsmas.

VAISTAŽOLIŲ ARBATOS MOTERIMS

Šios arbatos neturi šalutinio poveikio, visiems tinka. Valo organizmą ir padeda lieknėti. Tiesa, naivu tikėtis, kad sulieknėsi išgėrusi vieną kitą arbatos stiklinę. Tačiau jeigu dažniau gersi ne kavos, o vienos iš mūsų siūlomų arbatų, tikrai pavyks atsikratyti kelių nereikalingų kilogramų.

Vaistažolės, veikiančios medžiagų apykaitą

Vaistažolės netirpdo riebalų. Jų antpilai veikia kitaip: ramina (tada lengviau gintis nuo pagundos pasmaguriauti), šalina nuovargį (kuris sukelia nenorą mankštintis), slopina pernelyg stiprų alkio jausmą, gerina virškinimą, spartina medžiagų apykaitą.

Valerijonai, melisos, jonažolės ramina, padeda, kai dėl prastos nuotaikos pernelyg padidėja apetitas.

Gelsvės, sidabražolės skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina virškinimą.

Kraujažolės saugo nuo lėtinio vidurių užkietėjimo.

Dirvinės našlaitės spartina medžiagų apykaitą, reguliuoja virškinimo sistemos veiklą.

Vaistinės ramunėlės švelnina virškinamojo trakto uždegimus.

Juodųjų šeivamedžių uogos padeda greičiau pašalinti kenksmingus medžiagų apykaitos produktus ir švelniai laisvina vidurius.

Dilgėlės, varpučių šakniastiebiai, kukurūzų purkos stimuliuoja medžiagų apykaitą.

Šaltekšnių žievė laisvina vidurius, bet nesukelia priklausomybės nuo laisvinamųjų.

Kiaulpienių šaknys gerina kepenų ir inkstų veiklą.

Sėdėjimas Prie Kompiuterio

Sėdėti – žalinga

Kam gi nepatinka tamsiais rudens vakarais patogiai susirangyti minkštame fotelyje ir pažiūrėti mėgstamą laidą, serialą, įdomų filmą. Pailsinti kojas gera… Tačiau ar pastebėjote, kad didesnę dienos dalį praleidžiame sėdėdami. Juk sėdime namuose, automobilyje (autobuse, troleibuse), darbe ir t. t.

Nematote nieko bloga? Štai Didžiojoje Britanijoje esančių Leicester ir Loughborough universitetų mokslininkai mano kitaip. Atlikę tyrimą, jie išsiaiškino, kad ilgas sėdėjimas padidina riziką susirgti cukriniu diabetu ir širdies ligomis. Negana to, tyrimui vadovavusi Emma Wilmot portalo bbc.co.uk žurnalistams tvirtino, kad daug sėdėti žalinga ir tiems, kurie reguliariai sportuoja. „Žinoma, užuot baigus darbą ir skubėjus namo žiūrėti televizoriaus, daug geriau eiti į sporto salę ar baseiną. Tačiau sėdėjimas vis tiek kenkia jūsų sveikatai. Net jei kasdien sportuojate po valandą, visą kitą laiką gulite arba sėdite“

Imuniteto stiprinimas

Kasmet atvėsus orams iškyla tas pats klausimas, kaip nesusirgti, kai aplinkui visi šnarpščia, kosti, siautėja virusai. Juk sirgti šiais laikais – prabanga. Tad priminsime, kaip sustiprinti organizmą.

Ar žinote, kaip veikia imuninė sistema?

Kad be jos mes neišgyventume, nes paprasčiausias peršalimas taptų mirtina liga. Būtent ji rūpinasi, kad būtų sunaikinti į organizmą patekę mikrobai, virusai, kuriais galime užsikrėsti bendraudami su sergančiais žmonėmis, gerdami ne švarų vandenį, valgydami neplautus vaisius ir daržoves. Juk gyvename mikroorganizmų kupiname pasaulyje! Įsivaizduokite, kasdien mūsų plaučiai perfiltruoja apie dešimt tūkstančių litrų oro, kuriame gausu mikrobų. Su jais susidoroja imuninė sistema. Tad jai reikėtų skirti kone didžiausią dėmesį.

Mūsų imuninę sistemą sudaro milijardai ląstelių, nepaliaujamai kovojančių su įsibrovėliais. Kadangi ląstelės gyvena kelerius metus, jos įsimena į organizmą patekusią svetimą medžiagą. Jei žmogus dar kartą užsikrečia tuo pačiu virusu ar bakterijomis, ląstelės jas atpažįsta ir ima gaminti reikiamus antikūnus. Šie sunaikina bakterijas, todėl nesusergame. Taigi mūsų Imuninė sistema nepaliaujamai dieną naktį darbuojasi: naikina virusus, bakterijomis užkrėstas organizmo ląsteles, taip pat vėžio ląsteles, kurių, anot mokslininkų, yra kiekvieno organizme. Kai imuninė sistema stipri, ji sustabdo net vėžio ląstelių dauginimąsi!