Karpų Šalinimas

Karpos – nepiktybiniai odos ar gleivinės dariniai, kuriuos sukelia žmogaus papilomos virusas. Karpomis dažniau užsikrečiama per tiesioginį ar netiesioginį kontaktą, ypač nusilpus imunitetui, esant pažeistai, įtrūkusiai odai ar gleivinei ir pan. Įtakos turi ir sutrikusi kraujotaka, pagausėjęs prakaitavimas, išsausėjusi oda (ji būna pažeidžlamesnė, todėl lengviau patenka virusas). Kad karpų neatsirastų, labai svarbu stiprinti imuninę sistemą, laikytis asmens higienos.

Veiksmingai karpas šalina ugniažolių (dar vadinamų karpažolių) sultys. Prisiskinkite, pamerkite į vazą ir turėsite vaistų po ranka visą savaitę. Nulaužkite stiebelį Ir skysčiu tepkite karpas (stenkitės, kad nepatektų ant sveikos odos). Procedūrą kartokite kasdien po kelis kartus, kol karpa išnyks.

Vaistinėse galima įsigyti ir jau paruošto ugniažolių ekstrakto. Galite pamėginti naikinti karpas eteriniu arbatmedžių aliejumi, jis turi savybę naikinti virusus ir bakterijas. Užlašinkite aliejaus tiesiai ant karpos apie tris kartus per dieną. Arba aliejumi suvilgykite ausų krapštuką ir jį palaikykite prispaudusi karpą. Prižiūrėkite odą, stenkitės, kad ji neišsausėtų: tepkite maitinamaisiais ar drėkinamaisiais bei antibakteriniais kremais. Po dušo gerai išsišluostykite tarpupirščius. Jeigu gausiai prakaituoja kojos, naudokite prakaitavimą mažinančias priemones ir kt.

Karpas veiksmingai šalina pelenų ir sviesto mišinys. Paimkite žiupsnį medžio pelenų ir sumaišykite su sviestu. Košelės užtepkite ant pleistro ir užklijuokite karpą. Laikykite per naktį. Taip pat tinka ir česnakų, svogūnų košelė (svogūnus dėkite pakepintus), bičių pikis, ugniažolių sultys. Karpas naikina ir gysločių lapų košelė. Sutrinkite gyslotį, užkrėskite trintos masės ant gysločio lapo ir uždėkite ant karpos (palikite per naktį). Galite dėti ir citrinos žievelių su minkštimu (nakčiai užklijuokite pleistru).

Dar yra liaudiškas metodas: šviečiant delčiai, išeikite į lauką ar balkoną ir užriškite tiek lininio siūlo mazgų, kiek yra karpų, mintyse įsivaizduodama, kad jos išnyko. Siūlą išneškite į lauką, kad supūtų. Arba per delčią gyvos kiaulės šeriais patrinkite karpą prieš laikrodžio rodyklę. Svarbu tikėti, kad ji išnyks.

Krūtų tyrimas

Krūties vėžys nustatomas vis jaunesnėms moterims. Tad profilaktinis krūtų tyrimas echoskopu padeda nustatyti ligą ankstyvos stadijos ir ją gydyti.

Vyresnėms kaip 35-erių metų moterims, priklausančioms rizikos grupei, echos-kopiją, prireikus, ir mamografiją (pasitarus su gydytoju), patariama atlikti kasmet. Nuo 50 metų amžiaus mamografiją reikėtų atlikti kas dvejus metus.

Jeigu vartojate kontraceptikus ir rūkote, šeimoje buvo sirgusiųjų krūties vėžiu, yra pakitimų krūtyse, pirmąsyk krūtų echoskoplją reikėtų atlikti nuo 20-25 metų. Pradinės vėžio stadijos liga sėkmingai gydoma.

Kaulų Tankio Tyrimas

Bėgant metams, kaulų tankio masė ima mažėti, tad šis tyrimas rodo kaulų būklę, ar negresia ankstyva osteoporozė. Tyrimas padeda laiku diagnozuoti ligą ir ją gydyti.

Anot gydytojų, pirmąsyk kaulų tankį reikėtų ištirti iki menopauzės (45-50 metų amžiaus), o vėliau – taip, kaip skiria gydytojas, atsižvelgdamas į jūsų nusiskundimus.

DEXA yra tiksliausias kaulų tankio tyrimas. Dėl kalcio stokos osteoporozė greičiau vystosi aukšto ūgio, liesoms ir vyresnio kaip 50 metų amžiaus moterims. Osteoporozė gali būti paveldima (jei šeimoje kas nors sirgo šia liga, kaulų tankį reikėtų tirtis anksčiau ir dažniau).

Elektrokardiograma (EKG)

Elektrokardiograma (EKG) -tai greitas ir neskausmingas tyrimas, kurio metu galima nustatyti daugelį ligų, pavyzdžiui, širdies ritmo sutrikimus, pirmuosius išeminės širdies ligos požymius (kraujagyslių susiaurėjimą) ir kt.

Iki 40 metų elektrokardiogramą reikėtų atlikti kas 3-5 metus. Vėliau, jei nėra sveikatos sutrikimų, – kartą per metus.
Taip pat elektrokardiogramą reikėtų atlikti esant negalavimams, pavyzdžiui, jei jaučiate skausmą krūtinės srityje, dusina ir pan.

Prieš atliekant EKG, negalima gerti tonizuojamųjų gėrimų (kavos, alkoholio ir kt.), sportuoti ir pan. Stresas, tam tikri vartojami vaistai taip pat gali turėti įtakos, tad prieš tyrimą pasitarkite su gydytoju.

Kraujo krešėjimo tyrimas

Tai vienas iš svarbiausių ir dažniausiai atliekamų tyrimų, kuris parodo visą krešėjimo sistemos būklę (pagal tai galima įtarti tam tikras ligas, jų padarinių grėsmę – trombų susidarymo, vidinių kraujavimų ir kt.).

Jeigu vartojate kraujo krešėjimą mažinančius vaistus, tyrimą reikia atlikti taip, kaip nurodo gydytojas.
Tiems, kurie nevartoja kraują skystinančių vaistų, šio tyrimo atlikti nebūtina.

Tyrimą reikia atlikti nevalgius. Protrombino laikas (SPA) rodo kraujo krešėjimo laiką. Norma-70-130 procentų. Sutirštėjus kraujui, didėja trombų susidarymo, insulto ir kitų kraujotakos sistemos ligų tikimybė. Kai krešumas sumažėjęs, galimi vidinio kraujavimo protrūkiai, kurie yra pavojingi gyvybei.

Gliukozės kiekis kraujyje

Pagal gliukozės koncentraciją kraujyje galima nustatyti, ar žmogus neserga cukriniu diabetu. Taip pat šis tyrimas padeda sekti ligos eigą ir ją kontroliuoti jau susirgus.

Iki 30 metų amžiaus cukraus kiekį kraujyje profilaktiškai reikia tikrinti kas 2-3 metus, o vėliau – kasmet. Jeigu yra nukrypimų nuo normos – kelissyk per metus. Dažniau profilaktiškai tirki-tės, jei priklausote rizikos grupei (cukralige serga kas nors iš artimųjų ir kt.).

Cukraus kiekio kraujyje norma – 3,5-5,5 milimolių litre.

Tyrimą reikia atlikti iš ryto tuščiu skrandžiu. Anot specialistų, gliukomatį būtina turėti ne tik sergantiesiems cukriniu diabetu, bet ir tiems, kuriems yra bent šiek tiek padidėjęs cukraus kiekis kraujyje.

Cholesterolio kiekis kraujyje (lipidograma)

Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis (ateroskleroze ir kt). Nustačius nukrypimų nuo normos, pirmiausia patariama keisti mitybą, prireikus, skiriami vaistai.

Nuo 30 metų amžiaus profilaktiškai šį tyrimą reikia atlikti kas 3 metus. Nuo 50-ies – kasmet. Jeigu cholesterolio kiekis padidėjęs -taip, kaip skiria gydytojas. Netikslinga cholesterolį tikrinti kas savaitę ar mėnesį, nes jo kiekis kraujyje taip greitai nesikeičia.

Cholesterolio norma -3-5,2 milimolių litre.
Cholesterolio kiekis nustatomas išmatavus riebalų kiekį kraujyje. Tiksliausias cholesterolio tyrimas gaunamas atlikus lipidograma. Kad tyrimas būtų tikslus, jį reikia atlikti 8-12 vai. nevalgius ir kelias dienas nevartojus alkoholio.

Vėjaraupiai

Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė liga, kurios dažniausi simptomai – karščiavimas, pūslelinis odos ir gleivinių bėrimas. Dažniausiai vėjaraupiais serga 2-8 metų vaikai. Maži kūdikiai serga retai, nes jų organizmą dar saugo iš mamos gautas imunitetas. Pavojingiausia šia liga užsikrėsti nėščiosioms. Susirgus nėštumo pradžioje – gresia persileidimas, o pabaigoje – liga gali užsikrėsti vaisius.
■ Pastabos
Vaikus nuo vėjaraupių gydytojai rekomenduoja skiepyti su tymų, raudonukės, epiderminio parotito vakcina. Ši vakcina skiriama vaikams nuo 12 mėnesių ir vyresniems, jei dar nesirgo.
■ Simptomai
Iš pradžių jaučiamas bendras negalavimas, vaikas tampa neramus, irzlus. Pakyla temperatūra (iki 37,5-38,5 laipsnių). Paskui išberia, iš pradžių atsiranda rausva dėmelė, vėliau – iškilimas, tada susidaro pūslelė su skaidriu skysčiu, kuriai džiūstant, užsideda šašas. Išbertas vietas niežti. Jei prisideda bakterinė infekcija ir bėrimas supūliuoja, gali likti randų.
■ Kaip gydyti
Specialių vaistų nuo vėjaraupių nėra. Gali būti skiriami tik mažinantys karščiavimą ar pan. Bėrimus reikėtų dezinfekuoti specialiu skysčiu. Tik ne briliantinės žalumos tirpalu – jis sausina odą ir didina niežulį. Jei išberta burnos gleivinė, burną, ypač pavalgius, patartina skalauti ramunėlių nuoviru. Jei vaikutis mažas, kad kasydamasis nesusižalotų odos, reikėtų trumpai nukirpti nagučius. Kuo dažniau plaukite rankytes. Nedėkite ant išbertų vietų kompresų, drėgmė po kompresais didina bėrimą ir trukdo gyti opelėms.

Laringitas

Tai virusinis gerklų uždegimas, kurio metu paburksta gleivinė po balso stygomis. Kadangi mažų vaikų kvėpavimo takai gerokai siauresni už suaugusiųjų, laringitas yra gana pavojinga liga. Dėl jo gali kilti kvėpavimo problemų.

Pastabos
Laringitas dažniausiai kamuoja ir yra pavojingiausias mažiems (3 mėne-sių-4 metų) vaikams. Jei gleivinė paburksta labai smarkiai, mažylis gali netgi pradėti dusti. Taigi būkite budri -jei vaikutį pradeda dusinti, būtina skubiai kreiptis į medikus.

Simptomai
Vaikas užkimšta, kartais netgi gali prarasti balsą.
Vargina sausas, lojantis kosulys, garsus švilpiantis kvėpavimas.
Mažyliui skauda gerklę, vargina neaukšta temperatūra.

Kaip gydyti
Būtinai drėkinkite patalpas. Kai mažylį užklumpa kosulio priepuolis, prileiskite į vonią karšto vandens ir pabūkite ten su vaiku. Stenkitės, kad mažylis būtų kuo ramesnis, garsiai nekalbėtų, pati kalbėkite su juo pašnibždomis. Duokite gerti kuo daugiau šiltos arbatos. Ypač tinka uždegimą slopinančių žolelių, kaip antai ramunėlių. Dėl vaistinių arbatų, žinoma, reikėtų pasitarti su vaistininku ar gydytoju. Jei kosulys ypač įkyrus, gydytojas paprastai skiria vaistų.

Tridienė karštinė

Tridienė karštinė, dar vadinama egzantema, yra labai užkrečiama, bet nepavojinga virusinė infekcija. Beveik visų naujagimių kraujyje yra iš mamos gautų antikūnų, saugančių nuo tridienės karštinės viruso, todėl visai maži kūdikiai šia liga neserga. Antrąjį pusmetį šis imunitetas pradeda nykti, todėl tridiene karštine dažniausiai suserga 6-36 mėnesių mažyliai.
■ Pastabos
Nustatyta, jog tridienė karštinė paprastai plinta lašeliniu būdu ir per nešvarias rankas.
■ Simptomai
Netikėtai pakyla labai aukšta temperatūra (kartais net iki 40 laipsnių karščio), kuri taip pat netikėtai maždaug po trijų-keturių dienų atslūgsta.
Nukritus temperatūrai, vaiko kūną išberia raudonomis dėmelėmis (panašiomis į tymų ar raudonukės).
■ Kaip gydyti
Tridienei karštinei gydyti nereikia jokių specialių vaistų, nebent – malšinančių karštį, jei mažylį kamuoja labai aukšta temperatūra.