Baigiamasis darbas angliškai

Baigiamasis darbas angliškai –Thesis

dissertation naudojama doktorantūros studijų darbui

Varškės Apkepo Receptas

Paprastą dieną namiškiai paskubomis sukerta dribsnių su pienu ar iš vakaro virtos ir pašildytos košės? Sekmadienis – puiki proga palepinti juos gardžiais pusryčiais. Tiesa, tokius paruošti šiek tiek užtruks, bet, pažadame, nė akimirkos dėl to nesigailėsite.

Purus varškės apkepas
6 ASMENIMS. PAGAMINSITE PER 1 VAL.
•800 g riebios varškės, 5 kiaušiniai, 4 šaukštai sviesto, •trečdalis stiklinės cukraus, •šaukštelis kepimo miltelių, pagai skonį vanilinio cukraus, nutarkuotų pusės citrinos žievelių, po 2 šaukštus ryžių miltų ir •manų, 150 ml riebios grietinėlės, •druskos, po saujelę besėklių razinų ir cukrintinių, 50 ml brendžio arba romo.
Papuošti: apelsino griežinėlių, mėtų lapelių, miltelinio cukraus, juodojo šokolado drožlių.

Kiaušinių baltymus atskirkite nuo trynių. Trynius iki vientisos masės išsukite su cukrumi. Baltymus padėkite j šaldytuvą, kad atvėstų.
Manų kruopas užpilkite grietinėle ir bent pusvalandžiui palikite, kad šiek tiek išbrinktų. Cukrintinius ir razinas užpilkite brendžiu ir pusvalandžiui palikite.
Varškę kelis kartus pertrinkite per sietelį, įmaišykite į trynių ir cukraus masę, gerai išsukite, supilkite brinkytas manų kruopas, 3 šaukštus tirpinto sviesto, suberkite kepimo miltelius, ryžių miltus, vanilinį cukrų, druską, nutarkuotas citrinos žieveles, nuvarvintus mirkytus cukrintinius ir viską gerai išmaišykite. Atvėsintus baltymus išplakite iki purios standžios masės ir labai atsargiai, kabindama šaukštu iš apačios į viršų, įmaišykite į varškės masę.

Tešlą krėskite į riebalais išteptą ir džiūvėsėliais pabarstytą kepimo formą, ant viršaus dėkite sviesto drožlelių ir kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 min. Tiekite supjaustytą trikampiais griežinėliais, apibarstytą milteliniu cukrumi, šokolado drožlėmis, su apelsino griežinėliu ir mėtos lapeliu.

Mišelis Nostradamas. Nostradamo Pranašystės

Pasitikus naujus metus, nejučia užklumpa mintys, kas laukia ateityje. Visais laikais šią nežinią palengvindavo aiškiaregiai. Kiekviena epocha turėjo savų pranašų, bet ne kiekviena gali pasigirti tokiais kaip Michelis de Nostradamas.

Kai kas pranašą Michelį de Nostradamą, arba Nostradamusą (tapęs pranašu, savo pavardę jis rašydavo lotynų kalba), laiko kone Dievu, o jo eiliuotas pranašystes vertina kaip pačią tikriausią ateities viziją. Kai kas sako, kad jis buvęs eilinis šarlatanas, o pranašavimai lemtingi tapo viso labo per laimingą atsitiktinumą. Kad ir kaip būtų, šios asmenybės vizijas gaubia tūkstančiai legendų, o populiarumas bėgant amžiams tik auga. Kodėl daugelis kitų pranašų nugrimzta praeityje, o Nostredame’o vardas klesti? Daugelis tyrinėtojų sutinka, kad paslaptis glūdi jo pranašavimo stiliuje. M. de Nostradamas savo vizijas užrašė eiliuotomis užšifruotomis anagramomis, tad interpretuoti jas galima labai įvairiai. Ir tai pranašystėms teikia visokeriopo universalumo.

Kalendorius

Ar žinote, kad…
Žodis „kalendorius” kildinamas iš lotynų kalbos žodžio callendarium, kuris reiškia „skolų knygelė”. Senovės romėnai pirmomis mėnesio dienomis, kurios buvo vadinamos kalendomis, privalėdavo sumokėti skolas.

Buvo laikai, kai žmonės laiko neskaičiavo. Jie gyveno gamtos ritmu: su saule gulėsi, su saule kėlėsi. Planuodami svarbiausius metų darbus ir šventes, vadovavosi dangaus šviesulių judėjimu, Mėnulio fazių ir metų laikų kaita. Žvaigždėtas dangaus skliautas jiems atstojo kalendorių. Senovės klajokliai medžiotojai ir vaisių rinkėjai laiką matavo gana trumpomis atkarpomis – paromis, savaitėmis, mėnesiais. Mokslininkai beveik įsitikinę, kad mūsų protėviai vadovavosi Mėnulio fazėmis. Tai patvirtina olose aptikti ankstyviausi Mėnulio fazių kaitos žymėjimai, padaryti akmens amžiuje, maždaug prieš 20-25 tūkstančius metų. Pradėjus verstis žemdirbyste, žmonėms teko prisiderinti prie Saulės ciklo, nes metų laikų kaita tiesiogiai susijusi su besikeičiančia Saulės padėtimi. Dauguma mūsų planetos gyventojų ir šiandien gyvena pagal Saulės kalendorių, kurio laiko skaičiavimas remiasi Saulės judėjimu dangaus sfera.

Krūtų tyrimas

Krūties vėžys nustatomas vis jaunesnėms moterims. Tad profilaktinis krūtų tyrimas echoskopu padeda nustatyti ligą ankstyvos stadijos ir ją gydyti.

Vyresnėms kaip 35-erių metų moterims, priklausančioms rizikos grupei, echos-kopiją, prireikus, ir mamografiją (pasitarus su gydytoju), patariama atlikti kasmet. Nuo 50 metų amžiaus mamografiją reikėtų atlikti kas dvejus metus.

Jeigu vartojate kontraceptikus ir rūkote, šeimoje buvo sirgusiųjų krūties vėžiu, yra pakitimų krūtyse, pirmąsyk krūtų echoskoplją reikėtų atlikti nuo 20-25 metų. Pradinės vėžio stadijos liga sėkmingai gydoma.

Kaulų Tankio Tyrimas

Bėgant metams, kaulų tankio masė ima mažėti, tad šis tyrimas rodo kaulų būklę, ar negresia ankstyva osteoporozė. Tyrimas padeda laiku diagnozuoti ligą ir ją gydyti.

Anot gydytojų, pirmąsyk kaulų tankį reikėtų ištirti iki menopauzės (45-50 metų amžiaus), o vėliau – taip, kaip skiria gydytojas, atsižvelgdamas į jūsų nusiskundimus.

DEXA yra tiksliausias kaulų tankio tyrimas. Dėl kalcio stokos osteoporozė greičiau vystosi aukšto ūgio, liesoms ir vyresnio kaip 50 metų amžiaus moterims. Osteoporozė gali būti paveldima (jei šeimoje kas nors sirgo šia liga, kaulų tankį reikėtų tirtis anksčiau ir dažniau).

Elektrokardiograma (EKG)

Elektrokardiograma (EKG) -tai greitas ir neskausmingas tyrimas, kurio metu galima nustatyti daugelį ligų, pavyzdžiui, širdies ritmo sutrikimus, pirmuosius išeminės širdies ligos požymius (kraujagyslių susiaurėjimą) ir kt.

Iki 40 metų elektrokardiogramą reikėtų atlikti kas 3-5 metus. Vėliau, jei nėra sveikatos sutrikimų, – kartą per metus.
Taip pat elektrokardiogramą reikėtų atlikti esant negalavimams, pavyzdžiui, jei jaučiate skausmą krūtinės srityje, dusina ir pan.

Prieš atliekant EKG, negalima gerti tonizuojamųjų gėrimų (kavos, alkoholio ir kt.), sportuoti ir pan. Stresas, tam tikri vartojami vaistai taip pat gali turėti įtakos, tad prieš tyrimą pasitarkite su gydytoju.

Kraujo krešėjimo tyrimas

Tai vienas iš svarbiausių ir dažniausiai atliekamų tyrimų, kuris parodo visą krešėjimo sistemos būklę (pagal tai galima įtarti tam tikras ligas, jų padarinių grėsmę – trombų susidarymo, vidinių kraujavimų ir kt.).

Jeigu vartojate kraujo krešėjimą mažinančius vaistus, tyrimą reikia atlikti taip, kaip nurodo gydytojas.
Tiems, kurie nevartoja kraują skystinančių vaistų, šio tyrimo atlikti nebūtina.

Tyrimą reikia atlikti nevalgius. Protrombino laikas (SPA) rodo kraujo krešėjimo laiką. Norma-70-130 procentų. Sutirštėjus kraujui, didėja trombų susidarymo, insulto ir kitų kraujotakos sistemos ligų tikimybė. Kai krešumas sumažėjęs, galimi vidinio kraujavimo protrūkiai, kurie yra pavojingi gyvybei.

Gliukozės kiekis kraujyje

Pagal gliukozės koncentraciją kraujyje galima nustatyti, ar žmogus neserga cukriniu diabetu. Taip pat šis tyrimas padeda sekti ligos eigą ir ją kontroliuoti jau susirgus.

Iki 30 metų amžiaus cukraus kiekį kraujyje profilaktiškai reikia tikrinti kas 2-3 metus, o vėliau – kasmet. Jeigu yra nukrypimų nuo normos – kelissyk per metus. Dažniau profilaktiškai tirki-tės, jei priklausote rizikos grupei (cukralige serga kas nors iš artimųjų ir kt.).

Cukraus kiekio kraujyje norma – 3,5-5,5 milimolių litre.

Tyrimą reikia atlikti iš ryto tuščiu skrandžiu. Anot specialistų, gliukomatį būtina turėti ne tik sergantiesiems cukriniu diabetu, bet ir tiems, kuriems yra bent šiek tiek padidėjęs cukraus kiekis kraujyje.

Cholesterolio kiekis kraujyje (lipidograma)

Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis (ateroskleroze ir kt). Nustačius nukrypimų nuo normos, pirmiausia patariama keisti mitybą, prireikus, skiriami vaistai.

Nuo 30 metų amžiaus profilaktiškai šį tyrimą reikia atlikti kas 3 metus. Nuo 50-ies – kasmet. Jeigu cholesterolio kiekis padidėjęs -taip, kaip skiria gydytojas. Netikslinga cholesterolį tikrinti kas savaitę ar mėnesį, nes jo kiekis kraujyje taip greitai nesikeičia.

Cholesterolio norma -3-5,2 milimolių litre.
Cholesterolio kiekis nustatomas išmatavus riebalų kiekį kraujyje. Tiksliausias cholesterolio tyrimas gaunamas atlikus lipidograma. Kad tyrimas būtų tikslus, jį reikia atlikti 8-12 vai. nevalgius ir kelias dienas nevartojus alkoholio.