Archive for July, 2011

Grybai–Valgomasis Bobausis

VALGOMASIS BOBAUSIS -pavasarinis gurmanų grybas
Pasirodo, grybauti galima ne tik rudenį. Prisiekusius grybautojus pavasarį nudžiugina valgomieji bobausiai. Bet būkite atsargūs – netinkamai paruošti šie grybai gali tapti sunkių negalavimų priežastimis. Apie šiuos grybus informuoja Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai.

Valgomasis bobausis (lot. Gyro-mitra esculenta, angl. False morel, Beefsteak mushroom, vok. Frühjahrslorchel) – pavasarinis gurmanų mėgstamas grybas. Jo kepurėlė beformė, vingiuotai raukšlėta, išauga iki 10 cm aukščio ir iki 15 cm pločio. Jaunesnių bobausių kepurėlė būna ruda, senesnių – juodai ruda. Grybo kotas siekia iki 8 cm ilgio, dažniausiai baltas. Valgomasis bobausis mėgsta augti kerpiniuose pušynuose, kirtavietėse, miškų aikštelėse, gaisravietėse.

Valgomas, bet… nuodingas

Pasak mikologų, šiuos grybus dauguma žmonių gali valgyti, tačiau valgant pirmą kartą rekomenduojama suvartoti tik labai nedidelį kiekį, pvz., pusę kepurėlės. Taip galima pasitikrinti savo jautrumą šiems grybams, mat bobausiai turi cheminės medžiagos giromitrino, kuris jautriems žmonėms metabolizuoja į nuodingą medžiagą.

Magnio Trūkumas

Magnio trūkumo organizme klinikinė išraiška
Magnio trūkumas yra nustatomas apie 6,9 proc. pasaulio gyventojų. Labai dažnai magnio trūksta sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, vartojant digitalio preparato – 19 proc. Dėl magnio trūkumo dažnai pažeidžiama širdies ir kraujagyslių, centrinė ir periferinė nervų sistemos. Daug rečiau pažeidžiama skeleto, krau-jodaros, virškinamojo trakto, šlapimo ir lytinė sistemos.
Dėl magnio trūkumo atsirandantys širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimo simptomai:
• pokyčiai elektrokardiogramoje:
– QRS komplekso išplitimas iki 120 ms; -1° atrioventrikulinė blokada;
– T dantelio inversija;
– reliatyvus, dėl U dantelio, QT intervalo trukmės pailgėjimas;
– grėsmingos skilvelinės aritmijos;
– verpstinė skilvelių tachikardija,
• padidėjęs jautrumas širdį veikiantiems glikozidams,
• vainikinių arterijų spazmai.
Dėl magnio trūkumo atsirandantys nervų ir raumenų sistemos sutrikimai:
• raumenų silpnumas,
• tremoras,
• parestezijos,
• tetanija,
• teigiami Chvosteko irTruso simptomai,
• vertikalusis ir horizontalusis nistagmas.
Metaboliniai sutrikimai:
• hipokalcemija,
• hipokalemija.

Podagros Simptomai Ir Gydymas

Podagra – purinų apykaitos sutrikimo sukelta liga, kuriai būdingas šlapimo rūgšties kaupimasis organizme, pasikartojantys ūminio artrito priepuoliai, kristalinių druskų sukeltas sinovitas ir natrio uratų kristalų kaupimasis audiniuose (sąnario ertmėje, inkstuose, sausgyslių makštyse, odoje). Vyrai podagra serga 9 kartus dažniau nei moterys. Be to, vyrai podagra gali susirgti nuo paauglystės, moterys – dažniausiai po menopauzės.

PIRMINĖ IR ANTRINĖ PODAGRA

Podagra gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė podagra – savarankiška liga, antrinė – kitų ligų simptomas.
Pirminės podagros priežastis gali būti genetiškai nulemti fermentų, dalyvaujančiuose purinų metabolizme, pakitimai, dėl kurių padidėja šlapimo rūgšties sintezė. Podagros vystymuisi įtakos turi gausus mėsos, alkoholio (ypač alaus, sausojo vynuogių vyno) vartojimas, taip pat nejudrus gyvenimo būdas. Pagal purininių medžiagų apykaitos sutrikimus, pirminė podagra gali būti trijų rūšių: metabolinė (padidėjusi endogeninė purinų sintezė), inkstinė (sutrikęs šlapimo rūgšties išskyrimas), mišri (abiejų derinys).
Dažniausia antrinės podagros priežastis – inkstų ligos su inkstų funkcijos nepakankamumu, kraujo ligos (policitemija, leukozės, mielominė liga), lydimos ląstelių irimo ir hiperurikemijos. Antrinė podagra gali išsivystyti sergant psoriaze, apsinuodijus švinu, taip pat gydantis citostatikais, saluretikais, mažomis aspirino dozėmis, niacinu, ciklosporinu, kai kuriais vaistais nuo tuberkuliozės. Atliktos studijos rodo, kad podagra sergančių žmonių organizme labai dažnai aptinkamas sumažėjęs skydliaukės hormonų kiekis (diagnozuojamas hipotiroidizmas).

GINKMEDŽIO EKSTRAKTO GALIA

Galvos svaigimas gali varginti įvairaus amžiaus žmones, bet dažniausiai juo skundžiasi vyresnio amžiaus pacientai. Nors galvos svaigimo priežasčių gali būti be galo daug, tačiau dažniausia – sutrikęs smegenų aprūpinimas krauju. Smegenų kraujotakai gerinti nuo seno vartojami ginkmedžio preparatai.

Galvos svaigimo priežastys
Norint nustatyti galvos svaigimo priežastį, svarbu atidžiai išklausyti pacientą, kruopščiai išsiaiškinti ligos anamnezę, įvertinti paciento somatinę bei neurologinę būklę.

• Dažniausia galvos svaigimo priežastis yra gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas. Tai vertigo tipo galvos svaigimas, trunkantis iki 30 sekundžių, kurį išprovokuoja tam tikri galvos judesiai. Diagnozė nustatoma remiantis paciento skundais ir atlikus specialius mėginius. Pacientai pasveiksta savaime per kelis mėnesius, tačiau kartais svaigimas gali trukti ir keletą metų. Specifinio gydymo nėra, patariama vengti svaigimą provokuojančių galvos judesių. Taip pat tinka specialūs vestibulinės fizinės reabilitacijos pratimai.

Depresijos Gydymas

Depresija – tai sutrikimas nuotaikos, kuriam būdinga liūdna nuotaika, liguistas prislėgtumas, sulėtėja mąstymas, pasireiškia energijos stoka, prislopinami judesiai ir kalba. Be šių pagrindinių depresijos požymių, dažnai pasireiškia ir savęs nuvertinimo, kaltumo idėjos. Labai dažnai depresija užklumpa organizme trūkstant serotonino. Oksitriptanas yra aminorūgštis, serotonino pirmtakas. Žmogaus organizme dekarboksilinimo proceso metu, veikiant aromatinei aminorūgščių dekarboksilazei, oksitriptanas virsta serotoninu.

Natūraliomis sąlygomis žmogaus organizme oksitriptanas gaminamas iš triptofano. Pastarojo gaunama iš baltyminio maisto (mėsos, paukštienos, žuvies, pieno produktų, ankštinių augalų, riešutų). Jei triptofano gaunama nepakankamai, sutrinka serotonino gamyba organizme. Tai lemia serotonino trūkumo simptomų atsiradimą. Išgertas okstriptanas gerai absorbuojamas iš virškinimo trakto. Maždaug 70 proc. jo patenka į sisteminę kraujotaką. Oksitriptano išgėrus valgio metu, jo absorbcija nekinta.

Raumenų Spazmai

Raumenys – tarsi mechanizmai, kurie susitraukdami cheminę energiją paverčia mechanine. Jei nebūtų raumenų, nė vienas gyvas organizmas negalėtų judėti.

RAUMENŲ STRUKTŪRA
Pagrindinis raumenų struktūrinis vienetas yra raumeninė skaidula, kurioje yra daug branduolių. Raumeninės skaidulos storis -10-100 mm, o ilgis – 1-40 cm. Raumenims augant ir vystantis, pasikeičia baltymų izoformų kokybė, pavyzdžiui, intensyvaus lytinio brendimo metu (apie 12-14 metus) raumenyse ypač padaugėja „greitųjų" miofilamentų ir „greitųjų" sarkoplazminio tinklo baltymų, galutinai diferencijuojąs! skirtingo tipo raumeninės skaidulos. Žmogui senstant, vėl keičiasi ir raumenų struktūra bei funkcijos: mažėja raumeninių skaidulų, raumeninės skaidulos masė, sarkoplazminio tinklo tankis, Ca2+ siurblių, todėl mažėja viso raumens masė (raumens hipotrofija), daugėja jungiamojo audinio ir blogėja raumens stangrumas.

Daktaras Hausas

Jei žiūrite filmus ir serialus apie mediciną, tokius kaip„Daktaras Hausas", „Ligoninės priimamasis" ar „Grey anatomija", gali būti, jog sau kenkiate – tai parodė amerikiečių mokslininkų tyrimas. Nors šie populiarūs serialai, dažnai pasakojantys apie keistas ir retas ligas, šviečia žiūrovus sveikatos klausimais, jie taip pat priverčia daugiau baimintis dėl savo pačių savijautos.

Tyrimas, kurį atliko Rod Ailando universiteto mokslininkai, parodė, jog žmonės, kurie nuolat žiūrėjo šiuos serialus, daugiau galvojo apie tai, jog jie taip pat gali tapti įvairių, dažnai neįprastų, ligų aukomis. Jie buvo įsitikinę, jog šios ligos būtų sunkios. Tyrimo autorė profesorė Yinjiao Ye sakė, jog žiūrėdami daug televizijos, žmonės gali neleisti sau tenkintis gyvenimu. Naujieji tyrimai papildė ankstesniuosius, kurie bylojo apie tai, jog televizijos žiūrėjimas prisideda prie nelaimingos žmogaus būsenos, nes paverčia juos didesniais materialistais ir priverčia pervertinti kitų žmonių turtą lyginant jį su savuoju.

Tyrimuose, kuriuos publikavo žurnalas„Masinė komunikacija ir visuomenė", buvo apklausti 274 Alabamos universiteto Komunikacijų koledžo studentai. Jų teirautasi apie televizijos žiūrėjimą bei pasitenkinimą gyvenimu. Studentai nebuvo informuoti apie tyrimų tikslą. Jų amžius vyravo tarp 18 ir 31 m. – tai jaunimo grupė, siejama su gera sveikata ir gyvybingumu. Tačiau profesorė Ye tiki, jog tyrimai turi platesnę reikšmę:„Mūsų apklausti studentai parodė nepasitenkinimą; turiu įtarimų, jog apklausę įvairesnę gyventojų grupę, būtume aptikę dar didesnį nepasitenkinimo lygį."

Anoreksija

MOTERYS SIEKIA TOBULŲ LINIJŲ

Priežasčių, dėl kurių prasideda lieknėjimo bumas, galintis pasibaigti sunkiais valgymo sutrikimais, labai daug. Įtakos turi paveldimumas (rizika padidėja net kelis kartus), psichologinė, socialinė, kultūrinė aplinka, kurioje vaikas ar jauna mergina auga. Ne mažiau svarbi yra žiniasklaida, vis dar formuojanti visuomenės sąmonėje kaulėtos moters-mergaitės grožio idealą.Tiesa, žurnaluose netrūksta informacijos apie gyvybei pavojingus valgymo sutrikimus, tačiau pervertęs puslapį randi naujos dietos receptą arba stulbinančios modelio karjeros pasiekusios paauglės gyvenimo istoriją.Tokiomis sąlygomis net savimi pasitikinti suaugusi moteris pradėtų jaustis nevisavertė. Ir tai tik keletas iš nedaugelio manomų lieknėjimo„bumo" pavyzdžių.

Osteoporozė

Pasak mokslininkų ir medikų, osteoporozė – didžiausia klastūnė. Ji ilgai gali tūnoti organizme be jokių simptomų, kol vieną dieną ima ir lūžta kaulas. Kodėl? Pasirodo, kaulas yra gyvas audinys, kuriame nuolat veikia dviejų rūšių ląstelės: osteoklastai, kurie ardo senas ląsteles, bei osteoblastai, kurie užpildo atsiradusias „skyles” naujomis ląstelėmis. Taip ištaisomi kaulo mikropažei-dimai, kuriuos patiriame kasdien judėdami bei dirbdami, palaikomas jo tvirtumas. Deja, nuo 30-35 metų amžiaus osteoblastų veikla pradeda silpnėti, todėl daugėja neužpildytų kauliniu audiniu porų. Kaulai ima retėti ir bet kada gali lūžti.

Nerimas

Psichiatrai nerimą apibrėžia kaip laukimą kažko negera, kaip vidinę įtampą. Tačiau negalima vienareikšmiai tvirtinti, kad nerimas yra blogas dalykas. Paprastose žmogiškose situacijose ši būsena padeda susikaupti ir siekti užsibrėžto tikslo. Šiek tiek nerimo gyvenime tiesiog būtina, kad galėtume prisitaikyti prie aplinkos. Tačiau dažniausiai nemalonus išgyvenimas, kurį mes vadiname nerimu, siejamas su nesėkmės, pavojaus nuojauta. Tokios mintys dažniausiai kamuoja nuolatos, jų atsikratyti labai sunku, tiesiog neįmanoma.

Tokia jau žmogaus prigimtis, kad emocijos ir dvasiniai išgyvenimai kartais jį traumuoja labiau negu patys grubiausi fiziniai veiksmai. Sunkių dvasinių išgyvenimų metu pagreitėja medžiagų apykaita, atsarginiai rezervai eikvojami milžiniškais tempais. Organizmas tarsi pats save pradeda naikinti.

JAU TAS NERIMAS

Kartais nerimas būna nekonkretūs, be tiesioginio objekto, dėl kurio nerimaujama. Nors nėra konkrečios priežasties baimei atsirasti, bet jos ir nereikia. Šių dienų žmogaus gyvenimo tempas tapo labai greitas, daugelis mūsų darbe ir šeimoje jaučiamės labai įsitempę. Didžiulis krūvis, nuolatinė įtampa gali sukelti pernelyg didelį susirūpinimą, neapibrėžtą nerimą, kai imama bijoti visko. Tokio neapibrėžto nerimo patys jau nesugebame valdyti. Jeigu toks nerimas užsitęsia, atsiranda ir fizinių negalavimų: jaučiamas nuolatinis nuovargis, padažnėja pulsas, svaigsta galva, sutrinka miegas ir skrandžio veikla, gausiau prakaituojama. Pajutus tokius simptomus, patartina nedelsti ir kreiptis į specialistus. Galbūt viskas praeis, tereikia susiimti, nepasiduoti? Galima pabandyti…. O kad būtų lengviau tai padaryti, galite pavartoti homeopatinio vaisto „Acosedum".