Archive for June, 2011
Gėlių persodinimas
Kokį rinktis vazoną? Plastikiniai. Jie lengvi ir nukritę paprastai nesulūžta. Gerai sulaiko drėgmę, todėl augalus galima rečiau laistyti. Lengviau plaunami. Didesnis formų, spalvų pasirinkimas. Pigesni nei moliniai. Tačiau jei bus per daug laistoma, gali pradėti pūti šaknys, rūgštėti žemės. Vasarą šie vazonai greitai įkaista. Jei tinkamai prižiūrėsi, laistysi augalus, geri bus ir vienokie vazonai, ir kitokie.
Substratas (gruntas)
Kambariniams augalams sodinti naudojami specialūs jau paruošti mišiniai, kurių -pačių įvairiausių – galima nusipirkti. Svarbiausia – atkreipti dėmesį, kokiems būtent kambariniams augalams mišinys skirtas. Nuo to priklausys grunto sudėtis, rūgštingumas, drėgmė, mineralinių ir organinių trąšų sudėtis ir t.t. Dar reikėtų pasidomėti, kiek laiko substratas galioja, kiek laiko, į jį pasodinus augalą, nereikės papildomai tręšti. Jei nerandi grunto savo konkrečiam augalui, pasidomėk, kokį dirvožemį toks augalas labiausiai mėgsta ir panašių žemių susirask pagal turimą informaciją.
Puodai
Anot patyrusių virtuvės meistrų, maisto kokybė priklauso ne tik nuo produktų kokybės bei šeimininkės meistriškumo, bet ir nuo to, kokiuose induose jis ruošiamas. Šį sykį sužinokite visą tiesą apie daugybės šeimininkių gerais žodžiais minimus nerūdijančiojo plieno puodus.
Geros kokybės nerūdijančiojo plieno puodai su trigubu dugnu turi daugybę privalumų. Vienas svarbiausių – jie nekelia jokio pavojaus sveikatai, nes jų gamybai naudojami tokie metalai kaip geležis, chromas bei nikelis į lydinį dedami saugiomis dozėmis (tokiuose puoduose negalima maisto gaminti, jeigu žmogus yra alergiškas nikeliui).
Nerūdijančiojo plieno puoduose ruošiami produktai išsaugo savo tikrąjį skonį, aromatą, spalvą ir itin daug maistinių medžiagų. Dėl gerai šilumą paskirstančio ir ilgai ją išlaikančio trigubo dugno tokie puodai yra labai ekonomiški (padeda taupyti energiją ir laiką), patvarūs (nerūdija ir nesideformuoja), jiems nereikia jokios ypatingos priežiūros. Nerūdijančiojo plieno puoduose maistą galima gaminti ant Įvairių tipų viryklių (elektrinių, keraminių, dujinių, indukcinių), juos galima plauti net ir elektrinėse indaplovėse.
Deimantai
Keturi kriterijai
Brilianto kaina priklauso nuo kokybės, o ji nustatoma remiantis keturiais „C" kriterijais: išpjovimo (cuf), skaidrumo (clarity), spalvos (colour) ir svorio (caraf). Brilianto skaidrumą lemia natūralių įskilimų, priemaišų ir oro burbuliukų (dažniausiai jie būna tokie smulkūs, kad neįmanoma pamatyti plika akimi) kiekis. Brilianto skaidrumas įvertinamas apžiūrėjus akmenį dešimt kartų didinančia lupa. Visiškai skaidrūs briliantai žymimi raidėmis LC, turintys per lupą vos įžiūrimų įskilimų ir intarpų – VVS, turintys plika akimi įžiūrimų defektų – raide P. Randama įvairių atspalvių briliantų, bet vertingiausi -visiškai skaidrūs brangakmeniai. Briliantų spalva nurodoma abėcėlės raidėmis nuo D iki Z. Pirmąja raide žymimi tobulai balti briliantai. Briliantų svoris matuojamas karatais. Vienas karatas lygus 0,2 gramo, įdomi šio matavimo vieneto kilmės istorija. Pasirodo, senovėje brangakmenių pardavėjai deimantams sverti kaip svarelius naudojo saldžiųjų ce-ratonijų sėklas, viena vidutiniškai sveria 0,2 gramo.
Duonos Kepimas Namuose
Pastaruoju metu Lietuvoje siaučia tikrų tikriausias duonos kepimo virusas. Duona kepa vis daugiau šeimų. Norint išsikepti savos duonos, reikia turėti duonkepę ir gerą receptą.
Itališkoji „Ciabatta"
BIGAI (ITALIŠKAM RAUGUI) REIKĖS: • 800 g kvietinių miltų (550 D), • 600 g vandens, • 20-25 g šviežių mielių, • 15 g druskos.
Viską sudedame į dubenį ir gerai išplakame medine mentele iki vientisos masės. Uždengiame ir paliekame 12-16 valandų kambario temperatūroje. Po 12 valandų tešlos paviršiuje bus susiformavę daug mažų burbuliukų. Jei taip nėra, palaikykite, kol atsiras. Šio proceso trukmė priklauso nuo kambario temperatūros: kuo šilčiau, tuo greičiau vyksta rūgimo procesas.
Plaukų Slinkimas Ir Silpnumas
Žiemos sezonas išvargina visus – tiek moteris, tiek vyrus, o ypač jų plaukus. Išsausėję, nuo kepurių dėvėjimo pavargę plaukai ilgisi drėgmės ir natūralių maitinamųjų medžiagų. Moterys įvairiomis priemonėmis skuba stabdyti staiga prasidėjusį plaukų slinkimą, kuriam įtaką gali daryti sutrikusi mityba, žalingi įpročiai, stresas, vitaminų trūkumas, radikalūs gyvenimo būdo pokyčiai, įvairios ligos. Kokia greičiausia ir efektyviausia pagalba nusilpusiems plaukams? Apie savo patirtį pasakoja jauna mama Asta Kimžauskienė.
Nusilpę plaukai -ne priežastis pasiduoti panikai
Du vaikelius auginanti, dirbanti ir šeima besirūpinanti Asta Kimžauskienė visada mėgo aktyvų gyvenimo būdą. Atrasdavo laiko ir sportui bei nuo jaunystės pamėgtoms knygoms, kinui ir kelionėms. Sukūrusi šeimą, jauna moteris labai greitai pajuto ne tik intensyvėjančią ir varginančią kasdienybę, bet ir susidūrė su dažna moterų problema – slenkančiais ir nusilpusiais plaukais. „Teoriškai žinojau, jog to galima laukti pasikeitus kasdieniams įpročiams, tačiau mane iš tiesų labai trikdė iškrentančių plaukų kiekis, nes nebuvau tikra, kiek tai yra normalu ir kada baigsis”, – sakė Asta, iškart pradėjusi domėtis problemos priežastimis ir gydymo būdais.
Homeopatiniai Vaistai–Ar Jie Veiksmingi?
Ar homeopatiniai vaistai išties veiksmingi? Turiu problemų dėl odos, gydytoja skyrė homeopatinių preparatų. Juos geriu reguliariai jau tris savaites, bet poveikio nejaučiu. Priešingai, būklė netgi pablogėjo. Gal reikėtų jų nebegerti? Ar gali homeopatiniai vaistai pakenkti?
Norėjau sužinoti, ar yra homeopatinių vaistų, valančių organizmą ir spartinančių medžiagų apykaitą? Ar homeopatiniai vaistai reaguoja su vaistažolėmis ir cheminiais preparatais?
Apsinuodijimas Grybais Simptomai
Labiausiai reikia saugotis grybų, kurie be jokios išlygos pragaištingi visiems. Pavyzdžiui, žalsvosios ir smailiakepurės musmirių sukelta intoksikacija daugeliu atvejų baigiasi mirtimi. Tai priklauso nuo suvalgyto vaisiakūnių kiekio, taip pat nuo juose esančių nuodingų medžiagų poveikio ir ligonio sveikatos būklės. Žalsvojoje musmirėje susikaupia daugiau kaip 10 nuodingų medžiagų, kurių poveikis labai nevienodas. Faloidinas greitai veikiantis nuodas, 0 laloinas ir falinas pamažu nuodija kepenis ir visą virškinimo traktą. Falinas naikina raudonuosius kraujo kūnelius. Tačiau ši medžiaga karštame vandenyje (60—70°C temperatūros) suyra.
AUKŠLIAGRYBIAI
Didelė, įdomi, praktiniu požiūriu svarbi grybų grupė. Jie paplitę gamtoje, aptinkami visose geografinėse platumose, labai įvairuoja vaisiakūnių forma, spalva ir dydžiu. Vieni šios grupės grybai, pavyzdžiui, mielės, smulkučiai, tik pro mikroskopą matomi vienaląsčiai organizmai, o kiti; būtent briedžiukai, bobausiai dideli, jų vaisiakūniai užauga iki 15—-20 cm skersmens.
Aukšliagrybių daugiau nei 30 tūkst. rūšių, besiskiriančių gyvenimo būdu, teikiama nauda ar daroma žala. Dauguma jų yra gamtos sanitarai, aktyviai ardo ligniną, celiuliozę, taip pat gliukozę ir net baltymingus maisto produktus. Pasitaiko ant sudrėkusios virtuvės mūrinės sienos, lubų ir ant kitokių neorganinės kilmės daiktų. Auga ant popieriaus, drabužių, suirusios avalynės. Nukritę lapai, šakelės, apmirusi žolinė danga, maisto atliekos aukšliagrybių greitai paverčiami trąšia miško, parko, sodo ar atviro lauko dirva. Šie grybai tūkstančius tonų organinių atliekų drauge su kitais grybais ir mikroorganizmais susmulkina, sutrupina, suardo ir patręšia dirvą, kad geriau augtų medžiai, krūmai ir kiti augalai, o patys aktyviai darbuojasi toliau, augindami įvairiaspalvius dubenėlių, lėkštelės, taurelės, spuogo, šašo ar karpos ir kitokio pavidalo vaisiakūnius. 38 iš kai kurių šių grybų gaminami antibiotikai, fermentai, vitaminai, pašariniai baltymai ir kitos žmogui naudingos medžiagos.
Pavasariniai Grybai
Pirmieji pavasarį, o kartu ir grybų augimo sezoną pradeda pušyninis ir valgomasis tampriukas (Strobilurus tenacelus ir St. esculentus). Vos tik sniegui nutirpus ant 7—10 cm ilgio kotelio iškyla pirmasis pavasario pranašas — 1 —2 kapeikų monetos dydžio tampriuko kepurėlė. O po savaitės kitos jų kaip prisėta. Smulkučiai, bet sriubai paskaninti visai nesunku prisirinkti. Jie labai tamprūs, kaip guminiai, todėl ir vadinami tampriukais. Kartu pavasariu džiaugiasi ir nuostabi miško gėlė — šilagėlė. O balandžio antroje pusėje arba gegužės mėn. pušynų kirtimuose, aikštėse ar gaisravietėse rudomis garbanotomis kepurėlėmis, lyg kurmio surausti smėlio kauburėliai, saulę ir pavasarišką lietų sveikina bobausiai. Vėliau neatsilieka briedžiukai ir pavasarinės tauriabudės. Pagaliau krūmingose javų galulaukėse, parkuose, rečiau miškuose, pasirodo ir pavasarinė balteklė (kai kur dar vadinama jerubėle, greičgrybiu, avižėle).
Bobausis kaip nuodingas iš valgomų grybų sąrašo kai kuriose šalyse išbrauktas, bet pranašingas: jeigu auga bobausiai, tai bus ir baravykų, džiaugiasi varėniškiai. Savo grožiu stebina raudonoji plačiataurė (Sarcoscypha coccinea), ant šakelių tvarkingai prigludę oranžiškai raudoni dubenėliai. Nevalgoma. Pavasarinių valgomų grybų sąrašas gana kuklus. Pavasariui įpusėjus sausuose pušynuose pradeda augti 2—3 rūšių nuodingos plaušabudės. Tuo metu parkuose pasirodanti Patujaro plaušabudė nuodingumu prilygsta žalsvajai musmirei. Vienas vertingiausių grybų — pavasarinė balteklė, kuri Lietuvoje paplitusi, bet randama jos ne per gausiausiai.
Patarimai Grybautojui
Nepasiklyskime. Prieš įeinant į mišką reikia įsidėmėti vietovės pavadinimą, kokia kryptimi eina kelias, teka upė, iš kurio šono ežeras ar kitas koks nors ryškesnis objektas. Pasiklydus saulėtą dieną susirasti kelią gali padėti ir laikrodis: iki pietų visuomet saulė bus dešinėje valandinės rodyklės pusėje, o po pietų — kairėje. Apsiniaukusią dieną pietų ir šiaurės kryptį nesunku nustatyti pagal kvartalų sankryžoje esančio stulpelio skaičius. Miško kvartalai tiksliai numeruojami iš vakarų į rytus ir iš šiaurės į pietus. Mažiausias skaičius ant stulpelio yra iš pietų pusės. Atsistoję veidu prieš šį skaičių sužinosime, kad užnugaryje — šiaurė, dešinėje — vakarai, kairėje — rytai. Pasaulio šalis susirasti padeda „miško kompasas": pavieniui augančių medžių šakos pietų pusėje būna ilgesnės, tankesnės, o nupjauto medžio rievės daug platesnės nei iš šiaurinės pusės. Medžių kamienai, dideli akmenys labiau apsamanoję, apkerpėję iš šiaurinės pusės. Skruzdėlynai būna dažniausiai pietinėje medžio, kelmo, akmens ar šlaito pusėje. Jei miške užklupo naktis, mėginkite susiorentuoti pagal mėnulį: mėnulis pilnaties fazėje 19 vai. yra rytuose, vidurnaktį — pietuose, o 7 vai. ryte — vakaruose.
Negalima miške laužo kurti kur pakliuvo, o tiktai nurodytose vietose. Visus nereikalingus popiergalius, polietileninius maišelius, skardines dėžutes, stiklo šukes ir kitokias šiukšles palikti tiktai tam tikslui skirtose vietose. Mašinas statyti tik nurodytose aikštelėse. Nemėtyti neužgesintų nuorūkų ir degtukų. Nepatikėkime. Neprityręs, ypač jaunas, nekantrus grybautojas kartais lengvai patiki įvairiais neteisingais aiškinimais, kaip atskirti nuodingą grybą nuo valgomo. Ir labai dažnai skaudžiai apsirinka.