Archive for December, 2013
Kada nuimti žieminių česnakų derlių
Žieminiai česnakai įprastai subręsta šiek tiek ankstėliau nei svogūnai. Jei nuimsime česnakų derlių anksčiau laiko, galvutės ims vysti, o jei nuimti derlių pavėluosime, suskeldės galvučių apvalkalai, ir skiltelės greičiau pradės pūti.
Žieminių česnakų subrendimo požymiu galėtume laikyti žydinčių česnakų veislių žiedynų apvalkalų suplyšimą, o nežydinčių – gelstančius ir išgulančius lapus. Jei lauksite, kol visiškai išdžius lapai ir išguls netikrieji stiebai, gali supūti ir suplyšti išoriniai česnakų apdangalai. Iškasti česnakai paliekami keletui dienų ant lysvės, paskui nupjaunamos jų šaknys, nepažeidžiant šaknų dugnelio, ir, nenupjovus stiebų, česnakai džiovinami toliau.
Esant lietingiems orams, česnakai džiovinami palėpėje arba po gerai vėdinama stogine. Stiebai nupjaunami česnakams visiškai išdžiūvus -po 30-35 dienų, paliekant maždaug 1—1,5 cm ilgio kelmelį. Prieš padedant sandėliuoti, česnakai išrūšiuojami -atrenkamos geriausios skiltelės sodinimui ir sandėliavimui, o turinčios didesnių ar mažesnių pažeidimų suvartojamos pirmiausia.
Kambario sąlygomis tinkamai išdžiovinti česnakai sėkmingai išsilaiko neuždengtuose trijų litrų talpos stiklainiuose arba kartoninėse dėžėse, pastatytose į vėsesnę vietą, pavyzdžiui, prie balkono durų.
Grybai mūsų sode
Sodininkas, puoselėdamas savo sodą, jaučiasi pilnateisiu jo šeimininku ir įsivaizduoja, kad jo žemėje gali augti tik tai, kas pageidaujama.Tačiau yra organizmų, kuriems nesvarbu, ar tai yra miškas, ar pieva, ar parkas, ar sodas. Nesvarbu, ar tai kieno nors nuosavybė, ar niekieno žemė. Viena, kas jiems rūpi – tai tinkamos aplinkos sąlygos ir pakankami maisto ištekliai.Tai suradę, šie svečiai nepasikuklins -įsikurs nė neatsiklausę.
Vieni tokių nedrovių organizmų yra grybai.
Grybai – neatsiejama kiekvieno sodo dalis
Visi sode augantys augalai – kultūriniai ir laukiniai, žoliniai ir sumedėję – dirvožemyje kontaktuoja su grybais. Dauguma šių grybų žemės paviršiuje nesuformuoja jokių darinių, ir apie jų egzistavimą mes dažniausiai nė nesužinome. Visgi grybai yra neatsiejama, itin svarbi gyvojo dirvožemio dalis. Be kai kurių iš jų dauguma augalų skurstų arba neaugtų visai. Netgi augalai, kurie pirmieji įsikuria naujai susiformavusiose salose arba po ugnikalnių išsiveržimų, nors ir gali augti be grybų draugijos, tačiau, dirvožemyje esant tinkamų grybų, būtinai su jais sudaro simbiozę.
Kai kuriuos grybus su augalais sieja tik tai, kad jie minta negyvomis ar suirusiomis augalų dalimis toliau jas skaidydami. Todėl ir sodo dirvožemyje visuomet galima rasti grybienos. Daugeliu atvejų tai sodo augalams visiškai nepavojingi organizmai. Netgi priešingai – simbiozėje su augalais gyvenantys grybai savo augalams-šeimininkams padeda geriau pasisavinti vandenį ir mikroelementus, tiekia fitohormonus ir įvairias biologiškai aktyvias medžiagas. Taip pat jie reguliuoja dirvožemio augalo šaknų zonos bakterijų ir mikroskopinių grybų sudėtį. Konkuruodami su šiais dėl erdvės ir maisto medžiagų, jie pašalina patogeninius organizmus iš šaknų zonos ir taip apsaugo augalų šaknis nuo ligų sukėlėjų.
Žemesnieji ir aukštesnieji grybai
Dauguma grybų, kurie betarpiškai kontaktuoja su įvairiais sodo augalais, dėl jų sandaros mokslininkų yra priskiriami žemesniesiems grybams. Dažniausiai tokie grybai žemės paviršiuje pastebimų darinių nesuformuoja. Dėl šios priežasties susidaro įspūdis, kad tokių grybų sode išvis nėra arba augalai neturi su jais jokių ryšių.
Kiek kitokie yra aukštesnieji, ypač kepurėtieji, grybai, kurie kartas nuo karto suformuoja nors ir nelabai didelius, tačiau lengvai pastebimus vaisiakūnius. Aukštesnieji grybai su sodo augalais dažniausiai nebūna tiesiogiai susiję. Nebent sode auga liepos, beržai, ąžuolai, eglės, pušys ar kiti sodui nelabai būdingi medžiai. Tuomet yra didelė tikimybė, kad čia pat auga ir su jais simbiotiniais ryšiais susieti grybai, tarp kurių – ir gerai žinomų valgomų rūšių atstovai: įvairūs baravykai, raudonviršiai, ūmėdės, aksombaravykiai ir kt. Jeigu sode auga aukščiau minėtų rūšių medžių, šių grybų galima pabandyti „pasisėti” ir dirbtinai, bet tai jau atskira tema.