Archive for the 'Augalai' Category

Sėklų Daiginimas

Prieš sudygdamos augalų sėklos subrinksta. Įvairių rūšių augalų sėkloms subrinkti reikia nevienodo kiekio vandens.

Kuo daugiau drėgmės, tuo greičiau subrinksta augalų sėklos. Iš drėgmės sėklos gauna mažiau oro, todėl dygimo procesai paspartėja.
Augalų sėklos vandenį ima sugerti maždaug 0 laipsnių temperatūroje, tačiau, jei temperatūra aukštesnė, augalų sėklos greičiau prisigeria vandens.

seklu daigumasseklu daiginimasDauguma augalų sėklų pradeda dygti, kai ore yra apie 10 proc. deguonies. Atminkite, kad oro sudėtis viršutiniame dirbamos žemės sluoksnyje mažai kuo skiriasi nuo oro sudėties dirvos paviršiuje. Jei dirvos paviršių padengia kieta pluta, dirvoje 2 proc. padaugėja anglies dvideginio, tačiau sumažėja deguonies, todėl šioje dirvoje sėklos sudygsta žymiai lėčiau.

Augalų sėkloms normaliai sudygti reikalingas ne tik vanduo ir deguonis, bet ir tinkama oro temperatūra. Vienos rūšies augalų sėklos ima dygti 5-10 laipsnių šilumoje, kitų rūšių – 12 – 15 laipsnių šilumoje. Oro temperatūrai didėjant iki 30 laipsnių, greičiau sudygsta ir augalų sėklos.

Žinoma ir dar viena sėklų dygimo ypatybė: nusistovėjusi oro temperatūra neskatina sėklų dygimo, nes sėklų dygimą skatina oro temperatūrų kaita.

Jei oro temperatūra keičiasi dienomis ir naktimis, augalų sėklos sudygsta greičiau.

Šiomis sąlygomis turėtų sudygti net ir nepakankamai subrendusios sėklos.
seklu daiginimasSudygusios sėklos ima auginti daigus, tačiau ne visos sėklos užaugina normalius daigus.

Pradėjusioms dygti augalų sėkloms galima sudaryti idealias dygimo sąlygas, tačiau toli gražu ne visos jos vienodai sudygs.
Kad sėklos sudaigintų stiprius ir sveikus daigus, reikalingas atitinkamas dirvos drėgnumas, deguonis, maistinės medžiagos ir pakankama apsauga nuo ligų ir augalų kenkėjų.

Kokiu metų laiku vaismedžiams ir vaiskrūmiams reikia daugiausiai maistinių medžiagų?

Vaismedžių ir vaiskrūmių poreikis maistinėms medžiagoms priklauso nuo oro temperatūros ir dirvos drėgnumo.Labiausiai vaismedžiai ir vaiskrūmiai paauga pavasarį ir pirmoje vasaros pusėje; būtent šiuo laiku augalams ir reikia daugiausiai maistinių medžiagų.
Maistinių medžiagų perteklius dirvoje

Jei dirvoje bus pernelyg daug maistinių medžiagų, jų perteklius pakenks vaismedžiams ir vaiskrūmiams. Pavyzdžiui, jei antroje vasaros pusėje dirvoje bus pernelyg daug azoto, augalų mediena nespės pasiruošti žiemai, todėl per šalčius gali iššalti. Jei dirvoje bus pernelyg daug azoto, jauni augalai pernelyg sparčiai augs, tačiau vėliau derės.

Kaip vaismedžiai įsisavina maistines medžiagas?
Vaismedžiai ir vaiskrūmiai iš dirvos įsisavina tik vandenyje ištirpusias maistines medžiagas.
Bet kuri dirvoje esanti maistinė medžiaga turi ištirpti vandenyje. Beje, dirvoje esančiame vandenyje yra ištirpęs tik nedidelis maistinių medžiagų kiekis, todėl vasarą sodus būtina gausiai lieti.

Kokios maistinės medžiagos yra reikalingos vaismedžiams ir vaiskrūmiams?

TRUMPAI APIE VAISMEDŽIUS Kokios maistinės medžiagos yra reikalingos vaismedžiams ir vaiskrūmiams?

Vaismedžiams ir vaiskrūmiams gerai augti ir derėti reikalingos šios maistinės medžiagos: angliavandeniai, vandenilis, deguonis, azotas, fosforas, kalis, kalcis, siera, magnis ir geležis. Šių maistinių medžiagų vaismedžiams ir vaiskrūmiams reikia gana daug, todėl šios medžiagos vadinamos makroelementais. Kai kurių maistinių medžiagų vaismedžiams ir vaiskrūmiams reikia labai nedaug, todėl šios medžiagos vadinamos mikroelementais. Mikroelementais vadinami: boras, manganas, varis, molibdenas, kobaltas ir kitos medžiagos. Dažniausiai vaismedžiai ir vaiskrūmiai dirvoje jaučia azoto, fosforo, kalio ir kai kurių mikroelementų trūkumą.
Iš kur vaismedžiai ir vaiskrūmiai įsisavina maistines medžiagas?
Daugiausiai maistinių medžiagų vaismedžiai ir vaiskrūmiai įsisavina iš dirvos, deguonį ir angliavandenį – iš oro, o vandenilį – iš vandens.

Apie Medlievą

Medlieva – daugiametis, sumedėjęs, iki 6 metrų aukščio išaugantis krūmas.
Medlievos – vertingi vaisiniai ir dekoratyviniai augalai, ypač atsparūs žiemos šalčiams. Pasak specialistų, medlievoms nebaisūs net ir 50 laipsnių šalčiai. Medlievos dera gausiai ir kasmet. Medlievų vaisiai aitriai saldūs. Jie nokti ima liepos mėnesį, o baigia rugpjūtį. Vienoje medlievų kekėje gali būti tiek žali, tiek prinokę vaisiai. Prinokę medlievų vaisiai nusidažo tamsiai violetine spalva.
Medlievų uogose gausu biologiškai aktyvių medžiagų, todėl jos pasižymi ir gydomosiomis savybėmis. Beje, medlievų uogos veiksmingai mažina padidėjusį kraujospūdį ir stiprina kraujagysles bei imuninę sistemą.

Medlievų uogų galima vartoti šviežių ir džiovintų, iš jų virti uogienę, kompotus, kisielius, drebučius.
Medlievos atsparios augalų kenkėjams ir ligų si kėlėjams. Be to, šie augalai gali augti pavėsyje
Medlievos – ilgaamžiai augalai; jų krūmai gali išgyventi iki 60 metų.
Medlievas sodina kaip apsaugą nuo vėjo ir kaip dekoratyvinius, sodybas puošiančius augalus.

Gilus Medžių Ramybės Periodas

Sausio mėnesį beveik visos lapus numetančių vaismedžių antžeminės dalys yra gilioje ramybės būsenoje.
Kol vaismedžiai yra ramybės būsenoje, jų pumpurai nesubrinksta ir neišsprogsta.
Gilios fiziologinės ramybės būsenos trukmė priklauso nuo augalo veislės, rūšies ir kitų sąlygų. Mūsų respublikos oro sąlygomis vaismedžių gilios ramybės periodas pasibaigia vasario mėnesį.
Vaismedžių šaknų kaklelis ir kamienas jautriausios ir labiausiai pažeidžiamos vaismedžių dalys, nes jų ramybės periodas prasideda gana vėlai, todėl vaismedžių šaknų kaklelis ir kamienas gali nukentėti ir nuo ankstyvųjų rudens šalnų. Todėl vėlų rudenį ar ankstyvą žiemą, kai tik iškris sniegas, jo prikaskite aplink vaismedžių kamienus.
* Sniego prikaskite nuo sodybos pakraščių laukų takelių bet nepalikite plikos žemės virš vaismedžių šaknų.
Šlapias sniegas, susikaupęs ant šakelių gali jas aplaužyti, todėl sniegą nuo vaismedžių būtina reguliariai nukratyti.

Augalų Dygimo Procesai

Dygstant augalų sėkloms iš pradžių pasirodo žemyn palinkusi šaknelė. Ši šaknelė gana greitai įsišaknija dirvoje ir sėklai padeda apsirūpinti maistinėmis medžiagomis. Po kurio laiko iš sėklos išauga lapus išauginantis stiebas, todėl normaliam daigo vystymuisi didžiulę įtaką turi tai, ar giliai pasėjote sėklas, ar tinkamai įdirbote dirvą. Daiginti reikia tik geros kokybės sėklas: stambias, pakankamai drėgnas ir gerai dygstančias.
Geriau sėti vienodo dydžio sėklas, kurios vienu metu sudygs, o jų daigai tolygiai augs ir vystysis.
Kas tai – sapropelis?
Sapropelis – tai pūvantis dumblas. Sapropelis susidaro stovinčio vandens telkiniuose. Šviežiu sapropeliu augalų tręšti negalima. Pirmiausiai sapropelį reikia užšaldyti ir pravėdinti. Dar geriau sapropelį kartu su mėšlu ir mineralinėmis trąšomis krauti į komposto krūvas. Šį mišinį kompostuoti patariama 12 mėnesių jei vartosite šviežią sapropelį, ir 4 – 5 mėnesius, jei vartosite šaldytą sapropelį.
1 m2 dirvožemio, kuriame auginsite daržoves ir bulves, patariama patręšti 5 – 6 kg sapropelio.

Citrinmedžių Auginimas Kambariuose

Citrinmedžius geriau dauginti auginiais, o ne sėklomis. Citrinmedžių auginius galima sodinti bet kuriuo metų laiku, tačiau geriausiai įsišaknija pavasarį ir vasarą pasodinti citrinmedžių auginiai. Citrinmedžių auginiai įsišaknija per 2-3 savaites. Dažniausiai iš 10 auginių sėkmingai įsišaknija 7-8 auginiai.
Įšaknyti patariama 10-15 metų citrinmedžių auginius, {šaknijami auginiai turi būti pradėję medėti, o ant auginio turi augti 3-5 lapeliai. Apatinį auginio lapą nuskinkite, o kitus lapus perpjaukite pusiau, tačiau nelieskite viršutinio lapo.
Pasodintą auginį uždenkite stiklainiu ir jį laikykite 20 – 22 °C šilumoje.
Citrinmedžių auginius ne ypač gausiai patariama lieti kas antrą dieną.
Palieję auginius žemę šiek tiek paspauskite.
Kai auginys užaugins pirmąjį lapelį, stiklainį nuimkite.
Citrinmedžių auginius patariama sodinti tokiose talpose, kuriose jie galėtų augti 3 metus, o trimečius auginius persodinkite į didesnes talpas.

Tinkama Sėjomaina – Gausaus Derliaus Garantas

Pasak specialistų, negalima daugelį metų tos pačios rūšies daržovių auginti toje pačioje vietoje.
Jei, pavyzdžiui, toje pačioje vietoje kelerius metus iš eilės auginsite burokėlius, tai dirvoje susikaups šias daržoves pažeidžiantys kenkėjai ir ligų sukėlėjai.

Be to, vienpusiškai nualinsite dirvą, ir net jei dirvožemį tręšite pačiomis geriausiomis trąšomis, burokėlių derlius kiekvienais metais mažės, o šakniavaisių kokybė prastės.

Daržoves tose pačiose lysvėse galima auginti ne dažniau nei kas 3 – 4 metai. Todėl labai svarbu iš anksto kelerius metus į priekį numatyti kokias daržoves paeiliui auginsite.

Paprasčiausia sėjomaina – dvilaukė. Daržą reikia padalinti į 2 dalis. Vienoje dalyje auginti bulves, o kitoje dalyje įvairių rūšių daržoves, išskyrus, pomidorus.

Kitais metais daržoves auginkite, jas sukeitę laukais (vietomis).

Zodiako Ženklai Ir Augalų Sodinimas

 

Avinas
Kai Mėnulis yra Avino ženkle, patariama sėti ir sodinti tik greitai augančius augalus, kurių derlių tuoj pat suvartosite arba perdirbsite.
Šiuo laikotarpiu patariama sėti ir sodinti salotas, špinatus, krūmines pupeles ir pomidorus.
Jautis
Kai Mėnulis yra Jaučio ženkle, patariama sėti ir sodinti kopūstus, morkas, burokėlius, smidrus, juoduosius ridikus, porus, salierus, o taip pat visų rūšių vaistinius augalus ir žalumynus.
Šiuo laikotarpiu taip pat patariama sodinti medžius, krūmus, erškėtrožes, sausmedžius, o taip pat ir lėtai augančius augalus, kurie užauga stiprūs, nebijo šalčių, o jų užaugintus vaisius galima išlaikyti per žiemą.
Dvyniai
Kai Mėnulis yra Dvynių ženkle, patariama sodinti braškes ir žemuoges, šakniavaisius, vijoklinius augalus, pupeles, žirnius, vikius ir lęšius.
Šiuo laikotarpiu patariama persodinti visų rūšių vijoklinius augalus ir erškėtrožes.

Kaip Prižiūrėti Nužydėjusius Augalus

Per Naujuosius Metus akį džiugina žydintys kambariniai augalai: puansetijos, meileniai, ciklamenai, azalijos ir kiti. Tačiau ką daryti su šiais augalais, kai jie baigia žydėti?
Nužydėję meileniai užaugina plačius lapus, kurie padeda šių augalų svogūnams apsirūpinti maistinėmis medžiagomis, kurių augalai neteko žydėjimo metu, todėl nužydėjusius meilenius patariama lieti ir tręšti iki vasaros pabaigos. Meilenių ramybės periodas prasideda tik rudenį.
Ciklamenai gana dažnai žydi iki pavasario; šias gėles būtina prižiūrėti visus metus ir kiekvieną savaitę lieti skystomis trąšomis.
Azalijas kambariuose laikykite tik žydėjimo metu, o nužydėjusias perneškite į vėsesnę patalpą.
Nužydėjusias puansetijas liekite rečiau, o pavasarį šiuos augalus apipj austykite ir persodinkite naujame žemės mišinyje, sudarytame iš lygių dalių durpių, velėninės ir lapinės žemės, perpuvusio mėšlo, durpių ir smėlio mišinio. Vasarą puansetijas laikykite šviesioje patalpoje, o kai jos ims sparčiai augti, patręškite mineralinėmis ir organinėmis trąšomis.
Nuo rugsėjo pabaigos antroje dienos pusėje puansetijas laikykite tamsioje patalpoje ir ruoškite naujam žydėjimui