Per Kiek Laiko Sudygsta Daržovių Sėklos

Jei oro temperatūra ne aukštesnė nei 12 °C
Tokiomis oro sąlygomis visų rūšių kopūstiniai augalai sudygsta per 9—10 dienas, salotos – 8, ridikėliai -10, žirniai – 9 -10, burokėliai -12, morkos -15, špinatai – 20, porai – 20, pomidorai – 25 – 27 dienas.
Jei oro temperatūra 20 – 22 °C
Tokiomis oro sąlygomis žirniai sudygsta per 5 dienas, ridikėliai – 5 – 6 dienas, salotos – 3 – 4 dienas, kopūstiniai augalai – 5 – 6, morkos, agurkai, aguročiai, burokėliai ir baklažanai -6-1, pomidorai – 7 -8, pupelės – 9 – 10, porai – 10 – 12, špinatai – 10, pipirai – 12, salierai ir petražolės – per 14-15 dienų.
Augalų kaimynystė
Nuo seno žinoma, kad augalams būtina parinkti gerus „kaimynus", kurie apsaugo nuo ligų ir gerina dirvos struktūrą. Tačiau yra ir prasti „kaimynai", kurių nepatariama auginti šalia:
* pupelių nepatariama auginti šalia svogūnų.
* petražolių šalia gūžinių salotų;
* kopūstų – šalia svogūnų;
* burokėlių – šalia pomidorų;
* bulvių – šalia svogūnų;
* pomidorų – šalia žirnių;
* raudongūžių kopūstų – šalia pomidorų;
* žirnių – šalia kitų ankštinių kultūrų.

Salierai

Valgomasis salieras – tai daržovė, prieskonis ir vaistas. Salierai būna trijų rū-, šių: šakniavai-siniai, lapko-tiniai ir lapiniai. Maistui vartojami aromatingi salierų lapai, traškūs lapkočiai ir mėsingos šaknys. Visose augalo dalyse gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų. Salierai valgomi žali, virti, kepti ir troškinti. Jie labai tinka padažams, sriuboms, mėsos ir žuvų patiekalams gardinti. Įvairioms konservuotoms mišrainėms, įdarams, sūdytiems produktams, tinkamesnės salierų šaknys, o salotoms – traškūs ir sultingi lapkočiai.

Salierų lapai dažniausiai vartojami maistui gardinti, nes juose daugiausia eterinių aliejų, kurie suteikia šiai daržovei specifinį skonį ir aromatą. Ruošiant salierų šakniavaisius maistui, juos reikia labai gerai nuplauti ir virti neluptus šiek tiek pasūdytame ir parūgštintame vandenyje – taip prarandama mažiau aromato ir vertingųjų medžiagų. Jei šakniavaisiai bus vartojami žali, juos nulupus ir susmulkinus reikia tuoj pat apšlakstyti citrinų sulti-I mis, kad nepatamsėtų.

Pomidorų apsauga nuo kenkėjų ir ligų

Pomidorai gali sirgti daugybę ligų, todėl visame pasaulyje selekcininkai išveda naujų veislių, kurios būtų atsparios kuo didesniam
ligų skaičiui. Olandijos šiltnaminiai pomidorai dažniausiai būna atsparūs 4-5 ligoms, o JAV firmų pomidorai – net 6-7.

Pomidorų Derlius Ir Jo Nuėmimas

Pomidorai yra savidulkiai augalai. Vaisiai formuojasi po to, kai prinokusios sausos žiedadulkės nubyra nuo dulkinės ant piestelės purkos ir čia sudygsta. Piestelėje esančiais kanaliukais jos priauga iki dulkinės, kur formuoja sėklų užuomazgas. Žiedų apsidulkinimui didelės įtakos turi oro drėgmė: žiedadulkėms byrėti labiau tinka sausas oras, 50-60 proc, o jos geriau sudygsta, jeigu oro drėgmė yra didesnė. Todėl žydintys pomidorai laistomi apie pietus, o žiedų apsidulkinimas skatinamas, papurtant augalus -suduodant pagaliu per viršutinę vielą, prie kurios jie pririšti. Moderniuose šiltnamiuose naudojamas elektrovibratorius.

Pomidorų Tręšimas ir Laistymas

Norint gauti gerą derlių, pomidorus reikia reguliariai tręšti. Geriau duoti trąšų dažniau ir po mažiau. Tręšimas pastaruoju metu derinamas su laistymu, nes skystu pavidalu maisto medžiagos geriau patenka į augalus ir greičiau gali paveikti augimą.

Vis dėlto nereikia ir pervertinti tręšimo reikšmės sėkmingam pomidorų auginimui. Svarbu laikytis ir kitų reikalavimų, pradedant auginimo sąlygomis ir tinkamos veislės pasirinkimu.

Yra daug įvairių patarimų, kaip tręšti pomidorus šiltnamiuose. Rekomenduojamos skirtingos mineralinės trąšos, siūlomos įvairios šiltnamių šildymo galimybėmis, įvairūs substratai ir t.t. Bet kuriuo atveju svarbiausia palaikyti geriausią azoto ir kalio santykį, prisiminti kalio ir kalcio tarpusavį poveikį, magnio ir mikroelementų reikalingumą, bendrą druskų koncentraciją substrate bei jo rūgštumą. Negalima pamiršti, jog mineralinių elementų pasisavinimas labai priklauso nuo temperatūros.

Auginimo pradžioje azoto ir kalio (N:K) santykis palaikomas 1:1,7-1,9, masinio derliaus ėmimo metu kalio dozė sumažinama (1:1,5-1,6), o rudenį vėl padidinama (1:1,7-1,9).

Pomidorų Formavimas ir Priežiūra Šiltnamyje

Augalų formavimas ir priežiūra
Yra keli pomidorų formavimo būdai. Paprasčiausias iš jų – vertikalūs špaleriai su viena ar dviem viršūnėmis. Latvijoje jie populiarūs žemuose pavasariniuose polietileniniuose ir stikliniuose šiltnamiuose. Pastaruoju metu dviejų viršūnių variantas tiriamas ir Olandijoje, nes tai padeda sutaupyti nuo trečdalio iki pusės daigų pločio vienetui. Šiuo būdu auginamos indeterminantinės ir pusiau determinantinės pomidorų veislės.

Auginant pomidorus anksti ir ilgai apyvartai, Latvijoje gana paplitusi, ypač dideliuose šiltnamiuose, augalų nuleidimo sistema, kai pomidoro augalo ilgis sezono pabaigoje (spalio mėn.) pasiekia 10-15 m ir be lapų esantis stiebas remiasi į 50-60 cm aukštyje įrengtą atraminį tinklą. Jeigu pomidorai auginami durpių arba kitų substratų maišuose, tai apatinis tinklas nereikalingas ir stiebas nuleidžiamas iki maišų paviršiaus plėvelės. Ši sistema populiari Skandinavijos šalyse, pastaruoju metu ir Olandijoje bei Anglijoje. Augalai dažniausiai auginami su viena viršūne, daugiausia indeterminantinių veislių. Ant specialaus kablio susukta 10-15 m ilgio virvė, kurią išvyniojus, 1-1,2 m žemiau nuleidžiama pomidoro viršūnė, kai ji būna pasiekusi viršutinę vielą.

Pomidorų Sodinimas Šiltnamyje Ir Lauke

Anksti šiltnamiuose pomidorai sodinami ir į dirvą, ir į substratą paliekant 80 cm tarpueilius, o eilėje tarp augalų – 45-50 cm. Sodinimo tankumas tada būna 2,5-2,8 augalo/ kv. m. Vis dėlto prižiūrėti augalus patogiau, jeigu po kiekvienos antrosios pomidorų eilės paliktas platesnis takelis. Jeigu pomidorai sodinami į lysves ar juostas, tada šiauresnieji tarpueiliai būna 40-50 cm, o platesnieji – 1,10-1,20 m (durpių loveliuose augalus galima sodinti dviem eilėmis).

Mėgėjai, o kartais ir agronomai, šiltnamiuose sodina pomidorus per tankiai, ypač jeigu tai daro vėlai. Manau, kad didžiausias pomidorų augalų tankumas šiltnamiuose gali būti 3,5-4 augalai kv. m, jeigu pomidorai auginami iki 3-4 kekės arba mažiau lapuotų veislių (‘Belij Naliv’, ‘Otradnij’, ‘Kamila F^, ‘Olan F/ ir kt.).’

Tankiau susodinti augalai anksti gali duoti didesnį derlių, tačiau tik geromis šviesos ir tręšimo sąlygomis. Trūkumas – daug darbo prižiūrėti augalus.

Žemė pomidorams. Šiltnamių paruošimas pomidorams sodinti, substratai

Latvijoje pomidorai daugelyje šiltnamių vis dar auginami dirvoje. Pomidorams tinka gerai drenuota, puri, ligų pradais neužsikrėtusį dirva. Paprastai pomidorams rekomenduojama lengva priemolio dirva. Daugelyje pietų šalių, pavyzdžiui, Izraelyje, pomidorai auginami šiltnamiuose gryname dykumos smėlyje. Latvijoje šiuo atžvilgiu sąlygos yra kur kas geresnės. Didžiuosiuose šiltnamių ūkiuose būdavo ruošiamos specialios sudėties dirvos, pavyzdžiui, 30 proc. neutralizuotų kraikinių frezuotų durpių, 30 proc. smėlio, 20 proc. gyvulių mėšlo ir 20 proc. pjuvenų; kitokios sudėties dirvoje būdavo tik 50 proc. frezuotų durpių ir 50 proc. smėlio, kartais pridedama ir velėninės žemės bei įvairių kompostų. Tokį mišinį pildavo 20 cm storiu ant smėlio sluoksnio. Vis dėlto tokią dirvą kasmet reikėdavo dezinfekuoti garu, o tai kainuodavo labai brangiai. Todėl jau seniai buvo ieškoma dirvos pakaitalų.

Vienas iš jų – durpės, kurių Latvijoje lengva gauti ir jos pakankamai pigios. Durpėms būdingas geras poringumas ir didelis pajėgumas sugerti vandenį (sugeria 8-10 kartų daugiau vandens negu durpių sausoji medžiaga), taip pat didelis buferinis pajėgumas, o tai leidžia naudoti daug mineralinių trąšų nekenkiant augalams. Dideliuose durpynuose iškastos durpės paprastai būna be piktžolių sėklų ir neužsikrėtusios augalų ligomis. To negalima pasakyti apie piktžolėmis apaugusio lauko pakraštyje mažame durpy-nėlyje daržininko paties jėgomis pasiruoštas durpes.

Pomidorų Daigų Tręšimas

Kalkės ir trąšos pomidorų daigams
■ Durpių rūgštingumo neutralizacija
Pomidorų daigų išauginimas trunka 8 savaites. Iš dalies reikalingą magnio kiekį šiuo periodu galima užtikrinti jo kiekiu KEMIRA FERTICARE PEAT MIX 11-25-24 (1,1 proc. Mg), kuri skirta substratų ruošimui, panaudojant durpes. Trūkstančią dozę magnio reikės duoti vegetacijos periodo metu, naudojant magnio nitratą arba sulfatą. Todėl norint daigus geriau aprūpinti kalciu augimo pradžioje galima atsisakyti dolomitinių miltų vartojimo durpėms neutralizuoti ir vartoti kreidą.

Priklausomai nuo kreidos kokybės: smulkiųjų dalelių (< 0,2 mm) kiekio ir drėgmės, taip pat nuo durpių susiskaidymo laipsnio bei tankio, dozė 1 kub. m durpių gali būti 7,5-9,0 kg. 10 dienų po neutralizavimo pageidautina, kad pH/KCl neviršytų 6,2-6,3. Tai vėliau trukdytų mikroelementų geležies, mangano, vario ir cinko patekimui į augalų šaknis.

Pomidorų daigų auginimas ir sodinimas

Dažniausiai pomidorų daigai auginami pikavimo būdu. Pirmiausia išauginami sėji-nukai. Daigų dėžutės prieš tai dezinfikuo-jamos garais arba karštu vandeniu (plastmasines 30×50 cm dydžio dėžutes užtenka nuplauti vandeniu su bet kuriais skalbimo milteliais). Į jas įpilamas 5-7 cm storio sveiko, šviežaus, lengvai sudrėkinto substrato sluoksnis. Negalima sėjinukams auginti naudoti daržo žemės, nes ji paprastai būna per sunki ir gali būti užsikrėtusi įvairiomis ligomis.

Substratas dėžutėje su lentele lengvai priplojamas, ir ženklintuvu arba lentele įspaudžiamos 0,5 cm gilios vagelės, paliekant 2-2,5 cm atstumus. 30×50 cm dydžio daigų dėžutėje pasėjama 1-1,5 g sėklų (300-400 vienetų). Pomidorai geriau dygsta tamsoje, todėl sėklos apiberiamos 0,5 cm išsijotų durpių arba smėlio sluoksniu. Dėžutės apdengiamos plėvele arba agrotinklu ir padedamos šiltoje vietoje.
Auginant pomidorų daigus reikia labai tiksliai laikytis tinkamiausio temperatūros ir substrato drėgmės režimo, nes nukrypimai turi didelės Įtakos daigų kokybei: žiedų kekės aukščiui ir vaisių skaičiui joje. 24-26 °C temperatūroje daigai paprastai sudygsta po 5-6 dienų. Jeigu temperatūra būna žemesnė negu 18 °C, pomidorai dygsta ilgiau, ne taip vienodai, vėliau susiformuoja pirmoji žiedų kekė.